Tyrimas: kaip atrodo lietuviškas svajonių darbdavys?

Norėdami pritraukti ir išlaikyti talentus, darbdaviai turi suprasti, ko iš įmonės tikisi ir nori darbuotojai. Nors svarbiausiu veiksniu ir toliau išlieka konkurencingas atlyginimas, vis daugiau lietuvių ieško ir papildomų naudų, kurios gali nulemti sprendimą prisijungti prie įmonės. Naujausias tendencijas, padedančias neatsilikti nuo besikeičiančių darbuotojų poreikių, atskleidžiame kartu su rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrove „Kantar“ ir komunikacijos agentūra „INK agency“ atliktame Lietuvos darbuotojų įsitraukimo ir darbdavio savybių tyrime.

Svarbiausia darbdavio savybė – sąžiningumas

Skirtingai nei mano daugelis įmonių, iš savo darbdavio mes labiausiai tikimės ne tarptautiškumo ar prestižo, o sąžiningumo. Būtent šią savybę nurodė 69 proc. lietuvių paklausus, koks turėtų būti idealus darbdavys.

Komunikuodami apie save darbdaviai daug dažniau stengiasi pasidžiaugti įmonės laimėjimais ir parodyti išskirtinumą, bet tai kartais kuria ir kiek pagražintą įmonės vaizdą. Vis dėlto, kuo daugiau neatitiksime realybės komunikacijoje, kuo dažniau bandysime potencialiems darbuotojams parduoti didesnę vertę nei iš tiesų turime, tuo didesnį nusivylimą žmonės patirs įsidarbinę.

Sąžininga organizacija darbuotojo akyse pirmiausia reiškia realios situacijos atitikimą ir suteikiamas žinias – kai kalbama apie tai, kas iš tiesų vyksta, o ne „pučiami muilo burbulai“. Tai apima darbo užmokesčio politiką, motyvacinę sistemą, tikslų suvokimą ir informacijos apie įmonės finansinę padėtį atskleidimą. Tai tikrai nereiškia, kad darbdavys turi prievarta pasakoti darbuotojams, kas vyksta, tačiau jeigu jie norėtų suprasti daugiau, turėtų turėti galimybę tokią informaciją rasti.

Ne tik pajamų šaltinis

Kalbėdami apie tai, kas jiems yra darbas, 70 proc. respondentų atsakė, kad pirmiausia tai – pajamų šaltinis. Natūralu, nes darbuotojas pirmiausia turi gauti atlygį, leidžiantį jam oriai gyventi. Jei taip nėra, nereikėtų iš darbuotojo reikalauti begalinės motyvacijos dirbti. Tada, kai pragyvenimas netampa sunkumu, darbuotojas gali savo mintis labiau koncentruoti į tiesioginį darbą, pradėti kurti pridėtinę vertę, ieškoti naujų sprendimų.

Dar 39 proc. respondentų darbą vertina kaip buvimą ar bendravimą su kitais žmonėmis, 29 proc. – galimybę sukurti kažką naudingo visuomenei, 23 proc. – mokymąsi iš savo srities profesionalų, o 21 proc. – galimybę kopti karjeros laiptais.

Savirealizacijos galimybes savo darbovietėje įžvelgia mažiau nei pusė respondentų (43 proc.). Ši tendencija ypač kelia riziką darbdaviams, siekiantiems įdarbinti ir išlaikyti jaunosios kartos talentus – pastarieji nori pajamų gauti būtent iš tokios veiklos, kuri jiems patinka ir suteikia sąlygas realizuoti save. Siekiant pakeisti šią situaciją, reikėtų daugiau dirbti su vidine komunikacija: rasti pavyzdžių, parodančių, kad įmonėje galima prisijungti prie skirtingų projektų, susijusių su darbuotojus dominančiomis sritimis.

Kas motyvuoja darbuotojus?

Paprašyti įvardyti darbe motyvuojančius veiksnius, respondentai dažniausiai minėjo keliamą atlyginimą (45,5 proc.). Tačiau didmiesčių gyventojai savo darbovietėse aktyviau ieško papildomų naudų: piniginių premijų (13,3 proc.), lankstaus darbo grafiko ar galimybės dirbti nuotoliniu būdu (7 proc.), trumpesnio darbo laiko (4,8 proc.) ir kt.

Tai rodo, kad darbuotojai, turėdami daugiau galimybių rinktis, iš savo darbdavių tikisi geresnių sąlygų. O pastariesiems, siekiant laimėti konkurencinę kovą, tenka ieškoti savo, kaip darbdavio, išskirtinumo darbo rinkoje.

Įdomu tai, kad mažiausiai lietuvius motyvuoja gana dažnai darbovietėse taikomos praktikos: nemokamų vaisių, bandelių ar pan. dienos (0,4 proc.), įvairių sporto iniciatyvų palaikymas ar kompensavimas (0,6 proc.), darbo vieta su poilsio ir žaidimų erdvėmis (0,6 proc.), renginiai darbuotojams ir jų šeimoms (0,7 proc.).