Tyrimą, į kurį įtraukiama daugiau nei 1400 prekės ženklų, atlieka Švedijos kompanija „SB Insight“. Ji nagrinėja, kaip vartotojai vertina prekės ženklų tvarumą tiek bendrai šalies kontekste, tiek atskiruose sektoriuose. Skelbiama, kad tyrime dalyvauja daugiau nei 58 tūkst. vartotojų, tarp kurių yra tiek galutiniai vartotojai, tiek verslo atstovai, dirbantys su prekės ženklais. Kokie prekės ženklai bus tiriami, atsirenkama pagal jų turimą rinkos dalį, apyvartą ir žinomumą.
Šiuo metu nėra tiriamos visos Europos šalys – tyrimas apima Nyderlandus, Daniją, Švediją, Norvegiją, Suomiją, o nuo šių metų ir Lietuvą, Latviją ir Estiją.
Baltijos šalyse kol kas tiriama mažiau industrijų nei kitose šalyse: čia šiais metais nagrinėti prekės ženklai septyniose kategorijose – bankų, elektros ir šildymo, maisto ir gėrimų, kuro, prekybos tinklų, telekomunikacijų, transporto-kelionių.
Tyrimo rezultatai rodo, kad 6 iš 10 Baltijos šalių gyventojų apie tvarumą diskutuoja su savo draugais ir artimaisiais – šis skaičius beveik nesiskiria nuo Skandinavijos šalių. Lietuvoje, lyginant su Latvija ir Estija, šis rodiklis yra didžiausias – Lietuvoje apie tvarumą kasdienybėje kalba 67 proc., Latvijoje – 66 proc., Estijoje – 61 proc.
Lietuvoje 71 proc. teigia, kad tvarumas daro įtaką jų pirkimo sprendimams – toks pats skaičius yra Latvijoje, o Estijoje – 65 proc.
Apibendrinant Lietuvos rezultatus, tvariausių prekės ženklų dešimtukas rikiuojasi taip: „Lidl“, „Tele2“, „Iki“, „Swedbank“, „Džiugas“, „Maxima“, „Telia“, „Rokiškio sūris“, „Norfa“, „Biržų duona“.
Prekybos tinklų kategorijoje tvariausias – „Lidl“.
Telekomunikacijų kategorijoje – „Tele2“.
Kuro – „Neste“.
Bankų – „Swedbank.
Maisto ir gėrimų – „Džiugas“.
Transporto-kelionių - „Lietuvos geležinkeliai“
Elektros ir šildymo – „Ignitis“