Televizija nebėra skirta visiems
Auditorijai sparčiai įsisavinant naujas technologijas ir pereinant prie skaitmeninio turinio internete, televizijai išlikti aktualia tampa iššūkiu, tačiau nėra neįmanoma. Tradicinė televizija nemirė, ji sparčiai vystosi ir transformuojasi naudodama tas pačias konkurencines technologijas – internetą, išmaniuosius ekranus ir dirbtinio intelekto suteikiamas galimybes. Pasakysiu dar kitaip: šiuolaikinė televizija nebėra skirta visiems ir nekuria turinio bendrai televizijos auditorijai, šiuolaikinė televizija turinį transliuoja kiekvienam žiūrovui individualiai, kad ir kur jis būtų, taip iš televizijos tapdama vaizdo turinio transliuotoja visiems skoniams.
Jeigu pažiūrėsime atidžiau, mūsų pačių namuose vyksta tyli revoliucija, nes, atsiradus išmaniai televizijai, seniausias ir didžiausias ekranas kambaryje stojo į konkurencinę kovą su išmaniuoju telefonu. Kitaip tariant – nuo mažų ekranų atitraukė įpratusius naršyti individualiai, kad visa šeima kartu galėtų žiūrėti bet kurį pasirinktą vaizdo turinį televizoriaus ekrane.
Pirmoji to priežastis – atsivėrusios galimybės kokybiškai praleisti laiką. Anksčiau televizija galėjo suteikti mėgstamą pramogą ribotam šeimos narių skaičiui (parodykite man paauglį, kuris, tėvams žiūrint jų mėgstamą filmą ar televizijos programą, savo noru ant sofos išsėdėtų ilgiau nei keletą minučių), o dabar ji leidžia kartu mėgautis užsiėmimais, kurie anksčiau būdavo įmanomi tik už namų sienų – stebėti tiesiogines koncertų transliacijas, dalyvauti treniruotėse su treneriu ar virtualiai lankyti meno parodas bei muziejus.
Kad tai patrauklus laiko praleidimo būdas, rodo ir praėjusių metų statistika: jaunosios kartos atlikėjos Gabrielės Vilkickytės koncertas buvo žiūrimiausia 2023 m. programa per „Cgates“ transliuojamą „MO TV“ kanalą, tačiau jai ne ką nusileido ir rimtesnis turinys – pokalbis su psichiatru Eugenijumi Laurinaičiu ir paroda „Žilvinas Kempinas. Portretai-fosilijos 2023“.
Kitas svarbus niuansas – „pritaikyta man“ svarba. Televizija nuo seno rūpinosi žiūrovų nuotaika: juos linksmindavo įvairiais transliuojamais žaidimais, nuteikdavo nostalgiškai ar azartiškai, rodydama romantiškus filmus bei sporto varžybas – už mus suplanuodavo „gerą laiką“ konkrečiu laiku. Tačiau atsiradus išmaniai televizijai, kaip ir kada pramogauti, galima nuspręsti tą pačią akimirką – pavyzdžiui, kai vakarėlis su draugais pradeda išsikvėpti.
Televizija dabar ne tik sukuria nuotaiką, ji ja leidžia dalintis ir su kitais – tais, kurie per „Youtube“ nori kartu žiūrėti komikų pasirodymus, stebėti mėgstamos grupės koncertą ar televizoriaus ekrane žaisti kompiuterinius žaidimus. Kitaip tariant, suplanuotą ir laike įspraustą programą pakeitė personalizuotas turinys, o tai yra esminis televizijos vartojimo pokytis, jos auditoriją sugrąžinęs jei ne ant sofos, tai bent prie televizoriaus.
TV ekranas – konkurentas išmaniam telefonui
Kitas dažnas argumentas, kurį tenka ne taip jau retai paneigti ir kuris tapo gerokai pavalkiota kliše – kad, nors televizija nemirė atsiradus internetui, ji neišvengiamai užges paaugus dabartinei „Alfa“ kartai. Skeptikus galiu nuraminti, kad televizijos visata nesitraukia – ji be perstojo plečiasi, į save susiurbdama daugybę funkcijų, apie kurias anksčiau niekas nebūtų pagalvojęs.
Paradoksalu, bet „nurašyta“ televizija daugiausiai naudojasi jauniausia karta, tiesa, šiek tiek kitaip, nei buvo pratę jų tėvai – jauni žmonės per televizorių žiūri TV programas, žaidžia kompiuterinius žaidimus, nuomojasi filmus, naršo kitų vartotojų sukurtą turinį įvairiose interneto platformose ir kitaip pramogauja. Ir tai neturėtų stebinti: „Z“ karta yra pirmoji karta, kuri užaugo su išmaniaisiais telefonais, socialine žiniasklaida ir nuolatine prieiga prie interneto, todėl jų smegenis ir elgseną vienodai formuoja ir fizinis, ir skaitmeninis pasaulis.
Be to, jaunosios „Z“ ir „millennium“ kartos prie ekrano sėdi ne šiaip sau – jiems tai ne tik pramoga, bet ir socializacijos būdas, kuris juos itin stipriai įtraukia, todėl net pusė visų šios kartos atstovų buvimą skaitmeninėje erdvėje prilygina fiziniams susitikimams su draugais. O jeigu išmanioji televizija namuose gali pasiūlyti „Android TV“ galimybių – pradėti norimą veiklą televizoriaus ekrane, o tęsti – jau kitame ekrane, klausytis audioknygų, žaisti kompiuterinius žaidimus, žiūrėti mėgstamos grupės koncertą?
Kad didysis ekranas namuose dar nesiruošia apleisti savo pozicijų, parodė ir 2023 m. „Deloitte“ parengtos skaitmeninių medijų vartojimo įžvalgos: paklausti, kuri veikla jiems teikia daugiausia pasitenkinimo, 30 proc. „Z“ ir „millennium“ kartos atstovų nurodė TV laidų žiūrėjimą, 26 proc. – muzikos klausimą, 19 proc. – kompiuterinius žaidimus, dar 19 proc. – kitų vartotojų sukurto turinio internete žiūrėjimą ir tik 4 proc. prioritetą skyrė podkastų klausymui.
Apskritai statistika rodo, kad tokios užsakymu pagrįstos paslaugos (SVOD), kaip „Netflix“, „Spotify“ ar „Blizzard Entertaiment“, yra itin populiarios tarp „millenialsų“ (vien Jungtinėse Amerikos Valstijose ši karta vidutiniškai per mėnesį mokamoms vaizdo transliacijoms išleidžia 54 dolerius per mėnesį), tačiau ir ši „meilė“ pamažu atslūgsta. Ir tai galima visiškai paprastai paaiškinti: vyriausias šios kartos atstovas dabar yra vos 40-ties, todėl tikėtina, kad dauguma jų dabar turi vaikų, būsto paskolos ir kitų finansinių įsipareigojimų, tad papildomi kaštai už kiekvieną norimos pramogos prenumeratą gali sudaryti nemenką mėnesio šeimos išlaidų dalį.
Visgi nereiškia, kad SVOD nunyks, o vartotojų sukurtas turinys perims pultelį – bent kol išmani televizija galės pasiūlyti pilną patirčių ir skaitmeninių pramogų paketą. Ir dar dėl to, kad jaunoji karta atsinešė savo suvokimą, kas yra linksma – skaitmeninės pramogos jų vis labiau vertinamos ne tik pagal prieinamumą, bet ir pagal vertę, kurią jos sukuria. Apskritai daugeliui išmaniosios televizijos turinys nebėra tik pramoga – ji ugdo, palaiko emocinius poreikius ir pamaitina smalsumą, todėl pasakyti, kad jos paskirtis – linksminti, būtų „tokie 90-tieji“.
