„Turime idėją, viziją, kokį produktą norime sukurti, kokias funkcijas jis turėtų atlikti ir kokius poreikius tenkinti. Tačiau dar yra daug klausimų, į kuriuos atsakymų ieškome, minčių ir pasiūlymų, kuriuos norėtume išgirsti. Trumpai sakant, kuriame televizijos ateitį, todėl buriame patyrusius specialistus. Tuos, kurie įsijungę TV žino, kas galėtų būti kitaip – geriau, patogiau, greičiau“, – pranešime žiniasklaidai cituojama „Telia TV“ vadovė Vitalija Kibildė.
Skelbiama, kad naujieji profesionalai prisijungs prie „Telia“ komandos, sukūrusios ir vystančios pirmąją išmaniąją IPTV televiziją Lietuvoje bei mobiliesiems ekranams skirtą „Telia Play“.
„Bendrovės tikslas – apjungti šiuos produktus, žmonėms pasiūlant geriausia, ką turi kiekvienas jų, ir dar daugiau. „Telia“ siunčia žinią ir unikalų turinį kuriantiems prodiuseriams – „mums įdomu, ką jūs turite“, – pranešime intriguoja „Telia“.
M360 žiniomis, Estijoje „Telia“ turi televizijos kanalą su savo pačios unikaliu turiniu, tad, tikėtina, panašių žingsnių galime sulaukti ir Lietuvoje.
TV žiūrėjimo įpročiai keičiasi
V. Kibildė pastebi, kad televizija ir toliau atlieka svarbų vaidmenį lietuvių gyvenime: remiantis naujausia gyventojų apklausa, 98 proc. žmonių TV ar kitą vaizdo turinį žiūri bent kartą per mėnesį, o 79 proc. – kasdien. Darbo dienomis prie ekranų jie vidutiniškai praleidžia daugiau nei 3 valandas, o savaitgaliais – beveik 5 valandas.
Kita vertus, keičiasi patys žiūrėjimo įpročiai. Nors tiesioginės TV transliacijos išlieka daugiausiai žiūrimos (joms skiriama 50 proc. žiūrėjimo laiko), jas sparčiai vejasi turinio transliavimo platformos (31 proc.), taip pat atsuktas TV turinys (19 proc.). TV metrų duomenys taip pat rodo, kad įprastos televizijos žiūrimumas mažėja, ši tendencija ypač ryški tarp jauniausių žiūrovų.
Turinio ieško įvairiausiose platformose
Net atmetus „YouTube“, bent vieną turinio transliavimo platformą naudoja kas antras šalies gyventojas, iš jų kas trečias (31 proc.) už šias paslaugas dar ir susimoka. Tarp populiariausių Lietuvoje – „LRT mediateka“, „Netflix“, „Go3“, „Telia Play“ ir HBO.
Be to, daug žmonių sau įdomų videoturinį randa kitokio pobūdžio platformose ar programėlėse, tokiose kaip „Facebook“, „Instagram“, „TikTok“.
„Vaizdo turinio vartojimas auga, tačiau jis vis plačiau pasiskirsto. Jei anksčiau „video“ suprasdavome tik kaip filmus, serialus ir TV laidas, tai šiandien ši sąvoka apima kur kas daugiau: tai ir pilietinė žurnalistika, įvairios tinklalaidės, nuomonės formuotojų ar net paprastų žmonių kuriamas turinys. Nepatogumas toks, kad visas šis turinys, įskaitant filmus ir serialus, yra išsibarstęs po daugybę skirtingų platformų, programėlių ir tinklalapių; nėra vienos erdvės, kur galėtume rasti viską, kas mus domintų“, – sako V. Kibildė.
TV žiūri ne tik per TV
Dar vienas svarbus aspektas – naudojami įrenginiai: televizorius išlieka pagrindiniu namų ekranu, kurį nuolat naudoja 85 proc. žmonių, dar 11 proc. atvejų TV turinys žiūrimas per kompiuterį, o išmanųjį ar planšetę nuolat naudoja vos po 2 proc. apklaustųjų. Kita vertus, net 25 proc. atvejų kompiuteris yra antrasis pasirinkimas, 22 proc. – telefonas, 11 proc. – planšetė.
Taigi reikšmingai daliai žiūrovų aktuali galimybė norimą turinį matyti skirtinguose įrenginiuose, dar geriau – jei viename įrenginyje pradėtą seansą galima pratęsti kitame. Pavyzdžiui, pradėjus sporto varžybas ar serialą žiūrėti telefone, grįžus namo jį pratęsti TV ekrane.
„Telia“ užsakymu „Initiative“ atliktoje internetinėje apklausoje 2020 m. gruodį–2021 m. sausį dalyvavo 1009 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 65 metų.
