Ji kategoriškai atmeta visus „Bitės“ kaltinimus dėl tariamai nekorektiškai panaudoto palyginimo, konkurentų reklaminio šūkio ir mažo „Bitės“ 5G ryšio padengiamumo Lietuvoje.
„Tai – ne „Telia“ reklama, o vartotojams svarbūs faktai, kuriuos skelbiame. Jei „Bitė“ mums atsiųstų, kiek Lietuvos teritorijos dengia jų 5G ryšys, mes su malonumu juos pareklamuotume, kad skaičius neatrodytų toks mažas, koks yra dabar. Savo reklamoje mes naudojame paskutinius savo turimus ir Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT) pateiktus 5G padengiamumo duomenis, iš ten pat ėmėme ir naujausius oficialius „Bitės“ matavimų rezultatus. Kai bus dar naujesni, vadovausimės jais“, – sako Jurgita Kojenets.
„Telia“ pateikiamais skaičiais, pernai „Bitės“ 5G aprėpė mažiau, nei 5 proc. Lietuvos teritorijos, „Tele2“ aprėptis siekė 5-10 proc., o „Telia“ rodiklis siekė 80-85 proc., kuris šiemet dar pakilo iki 99 proc.
„5% Lietuvos, nes taip lengviau“ – nėra palyginimas
Pasak „Telia“ , prekių ženklus galima naudoti lyginamojoje reklamoje ir tam nereikia savininko sutikimo ar leidimo, kai lyginamoji reklama atitinka Reklamos įstatymo reikalavimus, o „Telia“ reklama juos pilnai atitinka.
„Telia“ reklamoje „Bitės“ prekių ženklai net nėra naudojami, nes oficialiai registruotas ženklas yra „Bitė. Taip lengviau“, o „Telia“ reklamoje sakoma „Tavo operatoriaus 5G pasiekia 5% Lietuvos, nes taip lengviau.“
„Taip lengviau“ yra bendrinė sąvoka, kurią rasite bet kurioje knygoje, ar net įmonių registre. Aš jau nekalbu apie samprotavimus, jog „Bitei“ priklauso žalios spalvos nuosavybė ar kad kaip kūrybinė išraiška pasirinktas Lietuvos formos indo atvaizdavimas, kuris konkurentų teisininkams panašus į pietų Lietuvą“, – kalbėjo pašnekovė.
„Telia“ prekės ženklo vadovė Jurgita Kojenets taip atkreipė dėmesį, kad „Bitės“ nuolat skelbiamų investicijų į 5G plėtrą skaičiai nėra specifikuojami, ar jie apima tik Lietuvą, ar ir Latviją, kurioje įmonė veikia, ar į tai įeina tik bazinės stotys, ar ir aukcione įsigyti dažniai ir kitos sąnaudos.
„Vadovaujamės aukščiausiais skaidrumo standartais ir visoje savo viešoje komunikacijoje, įskaitant ir reklamą, naudojamės tik patvirtintais, sąžiningais ir patikimais duomenimis. Jei mes sakome, kad investavome 100 mln. eurų, tai reiškia tiek ir išleidome 5G bazinėms stotims, pagal kurių skaičių „Bitę“ lenkiame kartais. Ir ne Latvijoje, o Lietuvoje, o visai tai patvirtina ir mūsų viešai skelbiamos finansinės ataskaitos“, – pažymėjo J. Kojenets.
Sako, kad skaičiai ištraukti iš konteksto
Penktos kartos tinklas yra kompleksiška ir nevienalytė technologija, kurią sudaro kelios skirtingiems scenarijams skirtos dažnių juostos – „greitasis 5G“ ir „platusis 5G“.
„Telia“ pranešime teigia, kad todėl po vienu 5G pavadinimu besislepiančios skirtingų savybių dažnių juostos kuria savotišką pilkąją zoną, kuri sudaro sąlygas vartotojų klaidinimui. Nenaudojantys „Plačiojo 5G“ arba jo smarkiai neišvystę operatoriai gali nepagrįstai girtis vidutiniu 5G greičiu savo tinkle, bandydami visuomenei sudaryti klaidingą įspūdį, kad jų 5G yra greitesnis už kitus, manipuliuodami RRT matavimais.
Visa tai dar aiškiau iliustruoja skaičiai. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste naudojant „Greitojo 5G“ dažnių juostą „Telia“ tinkle buvo pasiektas 386,1 megabitų per sekundę (Mb/s) atsisiuntimo greitis, kai „Bitės“ tinkle jis siekė tik 304 Mb/s. Tačiau Rietavo rajone kur prisijungus prie „Telia“ teikiamo „Plačiojo 5G“ buvo užfiksuota 154,7 Mb/s atsisiuntimo sparta, „Bitės“ grafoje yra apskritas nulis, nes operatorius čia paprasčiausiai neturi 5G stočių. Pagal tuos pačius matavimus „Telia“ 5G yra greitesnis ne tik Vilniuje, bet ir Kaune bei Klaipėdoje – trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose.
„Užuot ieškojusi būdų 5G pasiūlyti regionų gyventojams, „Bitė“ reklamuoja „ištrauktus iš konteksto“ skaičius. Šiose lenktynėse pralaimi vartotojas, kuriam klaidingai sudaromas įspūdis, jog bet kuriame Lietuvos kampelyje jis galės pasiekti didesnį 5G greitį pasirinkęs būtent „Bitės“ 5G“, – paradoksą iliustruoja pašnekovė.
