Siūlo keisti direktoriaus rinkimų ir atleidimo, Tarybos narių delegavimo tvarką
Seimo kultūros komitete buvo svarstomi Seimo narių Eugenijaus Gentvilo ir Editos Rudelienės pateikti siūlo LRT įstatymo pakeitimai. Tarp jų – siūlymas, kad renkant LRT generalinį direktorių ir LRT tarybos balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiančiu taptų LRT Tarybos pirmininko balsas, taip pat siūloma viešai skelbti kandidatus į LRT Tarybos narius, informuoti juos skiriančias institucijas apie Tarybai trūkstamas kompetencijas. Taip pat yra siūloma pakoreguoti LRT įstatymo straipsnio dalį, nurodančią, kaip atleidžiamas direktorius. Dabar LRT įstatyme yra numatyta, kad jis gali būti atleistas dėl LRT Tarybos išreikšto nepasitikėjimo, jei už tai balsuoja ne mažiau nei 2/3 Tarybos narių, siūloma patikslinti, kad nepasitikėjimas turi būti pagrįstas objektyviu viešuoju interesu.
Trečiadienį posėdyje pasisakęs J. Staselis kėlė klausimus, ar tikrai būtų gerai, jei Tarybos pirmininkui renkant LRT generalinį direktorių iš esmės atitektų du balsai. Pasak jo, jei atleisti direktorių reikia 2/3 Tarybos narių, būtų logiška, kad ne mažiau reikėtų ir norint jį išrinkti. „Jei reikėtų ne 7 Tarybos narių balsų, kaip yra dabar, o 8, viskas būtų logiška, būtų aišku, kad vadovas tikrai turi Tarybos pasitikėjimą“, – kalbėjo jis.
Stebino klausimo skuba
Kol išvados dėl siūlomų įstatymo pakeitimų komitete nėra priimtos, J. Staselis kreipėsi į Seimo etikos ir procedūrų komisiją, Seimo pirmininkę ir Seimo kultūros komitetą dėl to, ar svarstant šį klausimą nėra padaryta procedūrinių pažeidimų. Jam tokias abejones sukėlė situacija, kai Komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis nusišalino nuo klausimo dėl galimo interesų konflikto, jo pavaduotojas Robertas Šarknickas nesutiko perimti vadovavimo šiam klausimui, tada V. Juozapaitis kitame posėdyje vietoj savęs delegavo kitą Seimo narį, E. Pupinį.
„Mane tiesiog stebina ta skuba. Kai komiteto posėdyje nepavyko skubiai patvirtinti šio klausimo, kitą rytą šaukiamas kitas, neeilinis Seimo komiteto posėdis. Komiteto pirmininkas nusišalina, kažkokiu neaiškiu būdu deleguoja nuo savęs kitą narį į posėdį, o posėdžio pabaigoje paklausus, pagal kokį statuto punktą ar kažkokį kitą teisinį dokumentą tai yra įmanoma, atsakymas nebuvo duotas“, – kalbėjo J. Staselis.
„Pakeitimai yra daromi ir dėl narių delegavimo į LRT Tarybą. Seimo narių delegavimas įvyks po dviejų metų, dabar deleguoja Prezidentas naujus narius, gal jau delegavo, tačiau įstatymas nespės įsigalioti ir tai jau nebe aktualu. Generalinio direktoriaus rinkimai vyks po ketverių metų, kas irgi nelabai aktualu, tai nejaugi valstybėje nėra svarbesnių dalykų, kad skubos tvarka keisti šį įstatymą normaliai neišdiskutavus su suinteresuotom pusėm?“, – komentavo jis.
Juozapaitis: tai absoliučiai įprasta praktika
V. Juozapaitis užtikrino, kad jokio detektyvo čia nėra, viskas vyko pagal Seimo statutą ir atkreipė dėmesį, kad J. Staselis pats yra LRT Tarybos narys ir galimai turi tam tikrą interesą.
„Aš pats dėl viešų privačių interesų konflikto regimybės (jo žmonos ir dukros dalyvavimo LRT projektuose – red. pastaba), nusprendžiau šį kartą atsiriboti nuo klausimo svarstymo, jau ne pirmą posėdį tai dariau. O tam, kad kaip komiteto pirmininkas užtikrinčiau jo darbą, kam mane įpareigoja statutas ir Seimo nario pareigos, kad visi svarstomi bet kokie projektai neatsidurtų aklavietėje, kaip dabar bandoma padaryti, išvengiant kokio nors kvorumo nebuvimo, aš vietoj savęs delegavau pagal Seimo statutą mane pavaduojantį Seimo narį. Jis pavaduoja mane ne kaip pirmininką – jis negali pavaduoti nei pirmininko, nei pavaduotojo, bet jis yra pavaduojantis tą Seimo narį, kuris negali dalyvauti Seimo posėdyje dėl tam tikrų priežasčių. Tai absoliučiai įprasta praktika visuose komitetuose, tai vos ne kasdien tai vyksta – tie pavaduojantys Seimo nariai įgyja lygiai tas pačias teises kaip ir tų komitetų nariai, jie savo nuomone balsuoja pagal savo supratimą, sąžinę ir taip toliau, jie negauna jokių instrukcijų, tiesiog, kad to Seimo nario, kurio nėra, vieta neliktų tuščia“, – aiškino jis.
„Dėl kitų procedūrinių dalykų, aš pradėjau kaip pirmininkas posėdį, paklausiau pavaduotojo, kas pagal statutą privalu, bandžiau pavesti jam, kad pirmininkautų – jis atsisakė tą daryti. Tuomet, kad nebūtų aklavietės, aš pagal statutą pavedžiau tai daryti Seimo narei, kuri yra ir išvadų rengėja. Viskas pagal statutą, dabar yra rengiamas oficialus atsakymas mūsų Etikos ir procedūrų komisijos. Beje, vakar mūsų biuras konsultavosi tiek su Etikos ir procedūrų komisijos biuru, tiek su Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos teisininkais, kurie besąlygiškai patvirtino, kad toks Seimo nario pavadavimas yra absoliučiai teisėtas ir čia negali būti jokių klausimų“, – kalbėjo V. Juozapaitis.
„Aš tą traktuoju tiesiog kaip tokį bandymą stabdyti procesą dėl kažkokių priežasčių, o ar bus pažeidimai, ar ne, tą konstatuos turbūt Etikos ir procedūrų komisija, kuri, nežinau, imsis tyrimo, ar nesiims – čia jų prerogatyva, jie tai nuspręs. Aš nusišalinęs nuo to klausimo ir jaučiuosi visiškai ramus, o kodėl neramus pareiškėjas, aš nežinau“, – komentavo jis.
Norėjo suspėti iki Seimo posėdžio
Pasak V. Juozapaičio, papildomas posėdis buvo surengtas dėl to, kad pagal Seimo darbo reglamentą šis klausimas buvo įtrauktas į antradienio posėdžio darbotvarkę: „Kol komitetai neapsvarsto, plenarinio posėdžio darbotvarkėje negali būti to klausimo. Tai vėlgi, kad mes nestabdytume proceso, nes sesija jau eina į pabaigą, padarėme tokį procedūrinį ėjimą. Nes svarstymas turėjo įvykti trečiadienį, posėdžio metu, bet kadangi pasiskirsčius balsams tolygiai nebuvo priimtas sprendimas, reikėjo tik perbalsuoti“.
„Beje, pirmame posėdyje garbūs Seimo nariai, kurie balsavo prieš galutinę išvadą, visi bendru sutarimu sutiko su visais pasiūlymais, kurie buvo priimami. Kitaip sakant, procedūriškai einant, jie balsavo už bendru sutarimu, niekas neprieštaravo tiems klausimams, o balsuojant už visą išvadą, kur ir yra tai, kam jie pritaria, sako – mes nepritariame. Čia toks politinis triukas, kai sakai, tu pritari, bet persigalvojau dabar. Tai kadangi buvo lygus rezultatas, buvo nuspręsta surengti perbalsavimą, kas irgi ir Seimo posėdžiuose neretai būna balsams tolygiai persiskirsčius. Tą dieną nebuvo įmanoma surengti perbalsavimo, aš nedalyvavau, tad kitą dieną buvo surengtas kitas posėdis, į kurį susirinko daugiau Seimo narių, tada buvo toks rezultatas ir tiek – jokio detektyvo nebuvo čia“, – sakė V. Juozapaitis.
