Pirminė jo idėja buvo sukurti išskirtinę erdvę jauniems bendruomenės riedlentininkams. Čia užsukę jie galėjo šnekėtis su bendraminčiais, o panorėję – ir nusipirkti „Supreme“ riedlentę, marškinėlius ar džemperį.
Šiandien „Supreme“ yra vienas didžiausių gatvės mados fenomenų. Tai prekės ženklas, kuris savo naują kolekciją išparduoda greičiau, nei spėtum vieną kartą paklausyti mėgstamą „The Beatles“ dainą. Tai prekės ženklas, kuris gali sau leisti absoliučiai neinvestuoti į kolekcijos reklamą – tiesiog interneto svetainėje pranešti, kada ji pasirodys. Kaip jiems tai pavyko?
Maksimali nauda – minimaliai vienetų
Sunku būtų įvardinti tikslią „Supreme“ sėkmės formulę, bet dauguma mano, kad tai ženklo gebėjimas nesusigundyti masine prekyba ir fiksuotos limited edition kolekcijos. Naujų kolekcijų arba dažniau kolaboracijų (su „The North Face“, „Comme des Garcons“, „Stone Island“, „Louis Vuitton“ ir kt.) išleidžiama du kartus per metus ir „Supreme“ pasirūpina tuo, jog tai būtų WOW renginys.
Jau 48 valandos prieš atidarant duris jaunieji fanatikai statosi palapines prie „Supreme“ durų. Jei neturi noro dvi paras laukti eilėje prie įėjimo, visada gali nusisamdyti žmogų, kuri pastovės už tave (praktika kalba pati už save). Jei papasakočiau tėvams apie štai tokį įvykį, tikriausiai pamanytų, jog grįžo talonų laikotarpis ir vargšai vaikai laukia eilėje, kol iš po prekystalio nusipirks porą džinsų.
Deja, bet realybė kitokia – eilėje laukiama, nes pardavimo kaina kyla kaip kosminė raketa, o ribotas produkcijos kiekis veikia principu „kas pirmesnis, tas gudresnis“.
Nuolat kylanti prekės ženklo vertė lemia tai, kad dalis vartotojų produkciją perka ne sau. Įsigiję ją, pastarieji laukia tinkamos progos perparduoti prekes kolekcininkams. Retų ar senesnių leidimų prekės įgyja didesnę vertę dėl visuotinio noro turėti.
Vis dėlto lenkiuosi žemai prekės ženklo išmonei ir gebėjimui valdyti publiką. Šiandien „Supreme“ vadovybė užsikėlusi kojas ant stalo gali stebėti, kaip visuomenė pati reklamuoja jų produktus. Kone kiekvieno prekės ženklo svajonė! Tiesa, siekiant jos, „Supreme“ ne kartą rizikavo likti nesuprasti ar atrodyti kvailai.
Žaidimai su vartotojais
Drąsa. Tai dar viena „Supreme“ sėkmės dalis. Jei jūsų partneris pasiūlytų šalia džemperių ir kepurių pardavinėti plytas ir plaktukus, tikriausiai paklaustumėt, ar jam viskas gerai? Bet „Supreme“ daro būtent tai ir žmonės tai dievina. Kodėl? Tai yra absoliučiai geniali nesąmonė, kuri priverčia publiką diskutuoti. Šios aršios diskusijos – apie plaktukų, plytų kainą, tikrąją vertę ir kokia grietinėlė gali tai pirkti – ir skatina jaunąjį paauglį įsigyti „Supreme“ paženklintą plaktuką, parodant, kad jis tiesiog tai gali. Jis tiesiog gali nusipirkti plaktuką už ne itin adekvačią kainą, niekada su juo nė vinies neįkalti, bet jausti saldų pasitenkinimą turėdamas tai, apie ką dauguma nė negalėtų pasvajoti.
Mada, kuri staiga išplinta tarp įtakingųjų, netikėtai paglemžia ir mūsų visų dėmesį. „Supreme“ atveju, noras pritapti (ar susitapatinti) su įtakingaisiais, turtingaisiais, madingaisiais ir diktuoja taisykles. Sukurdami savo prekėms tokią nerealią (visomis prasmėmis) pridėtinę vertę, o klientams – pasitenkinimo ir išskirtinumo jausmą, „Supreme“ sėkmingai parduoda absoliučiai visas prekes.
Vietoj išvadų
Jei kada kiltų noras pasistatyti namą iš „Supreme“ plytų ir jums būtų pavykę jų įsigyti iš anksto už mažmeninę kainą, toks būstas kainuotų apie 4 704 000 dolerių. Na, o pražiopsojus galimybę nusipirkti jų už mažmeninę kainą, bet vis dėlto labai labai svajojant apie namą iš „Supreme“ ženklo plytų, ši suma paaugtų dar keturis penkis kartus.
Šis fenomenas dar ilgai vers paauglių tėvus galvoti, kas nutiko jų atžaloms, perkančioms itin brangias plytas. O tuo metu „Supreme“ toliau meniškai valdys jaunuosius savo pirkėjus. Minimalus produkcijos kiekis, kolekcionavimo kultūros skatinimas ir drąsios idėjos, keliančios prekės ženklo vertę – jų sėkmės raktas, už kurį galime paploti. Ir, žinoma, į stalčių nenumesti drąsių idėjų, jei su savo prekės ženklu taip pat norime užkariauti jau visko mačiusius vartotojus.