Prekybos centrai atsakomybę palieka pirkėjams
„Vičiūnų grupės“ pažadai pasitraukti iš Rusijos rinkos taip ir liko neįgyvendinti. Nieko nepakeitė ir tai, kad šių metų sausį Ukrainos Nacionalinė korupcijos prevencijos agentūra „Vičiūnų grupę“ oficialiai įtraukė į tarptautinių karo rėmėjų sąrašą. Į šį sąrašą taip pat pateko tokios tarptautinės milžinės kaip „P&G“, „Unilever“, „Nestle“ ir kitos. Prekybos centrai Lietuvoje į tai reaguoja vadovaudamiesi teisiniais argumentais ir sako, kad jų pašalinti tokių prekių niekas neįpareigoja.
Paklausti, ar neplanuoja išimti prekių ženklų, vykdančių verslą ir Rusijoje, iš prekybos arba jų papildomai pažymėti, prekybos tinklas „Iki“ buvo lakoniški. „Prekybos tinklas „Iki“ neprekiauja nei Rusijoje, nei Baltarusijoje pagamintomis prekėmis. Pokalbiai su tiekėjais vyksta nuolatos. Dirbame Lietuvoje ir Lietuvos pirkėjams, tikimės Lietuvos verslo sąmoningumo ir teisingų sprendimų“, – atsiųstame komentare teigė „Iki“ atstovai.
Panašios pozicijos laikosi ir kiti prekybos tinklai. „Nuo 2022 m. vasario neprekiaujame prekėmis, kurios yra gaminamos Rusijoje ar Baltarusijoje. „Lidl“ prekiauja vos keliais „Vičiūnų grupės“ Lietuvoje gaminamais produktais. Ant šių produktų pakuočių klientams matomose vietose visuomet būna žymėjimas, jog produktus gamina šiai įmonių grupei priklausančios ir Lietuvoje veikiančios bendrovės. Ėmėmės ir papildomų priemonių siekiant užtikrinti, jog klientams būtų aišku, kas yra šių produktų gamintojas. Pokyčiai ant produktų pakuočių bus įgyvendinti artimiausiu metu“, – sakė „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė.
„Rimi Lietuva“ kaip visuomet laikosi visų Europos Sąjungos ir Lietuvos įstatymų bei reglamentų, kurie užtikrina, jog prekės, nugulančios parduotuvių lentynose ir pasiekiančios pirkėjų krepšelius atitinka mūsų šalies ir Europos Sąjungos teisės aktus. Atidžiai sekame sankcijų sąrašą ir veikiame nedelsiant. Nuo 2022 m. vasario mėn. mes neparduodame prekių, pagamintų įmonių, kurioms taikomos sankcijos arba jos yra pagamintos Rusijoje ir Baltarusijoje“, – komentavo šios bendrovės atstovė Eglė Krasauskienė.
„Mes, prekybos tinklas ‚,Maxima“, esame priėmę sprendimą šioje temoje vadovautis teisiniu argumentavimu ir situaciją vertina mūsų teisininkai. Šiuo metu įpareigojantys sąrašai, kuriais privalo remtis juridiniai asmenys yra: Jungtinių Tautų, Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos, ES ir Lietuvos Respublikos sankcijų paketai. Jais vadovaujamės spręsdami dėl bendradarbiavimo su tiekėjais. „Maxima“ teisininkų komanda nuolatos peržiūri tiekėjų sąrašą ir tikrina, ar jiems netaikomos minėtos sankcijos. Tokią poziciją dėl bendradarbiavimo su tiekėjais turime nuo pat Rusijos karo Ukrainoje pradžios, jos laikomės ir toliau. Nuo pat Rusijos karo Ukrainoje pradžios nebendradarbiaujame su sankcijų sąraše esančiais asmenimis ar jų valdomomis bendrovėmis, iš mūsų parduotuvių lentynų išimtos rusiškos ir baltarusiškos kilmės prekės. Mūsų lentynose esančios prekės yra gaminamos tiekėjų/gamintojų, kurių nėra minėtuose sąrašuose, tad papildomai jų žymėti jokio pagrindo neturime“, – komentavo Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė.
Ji pabrėžė, kad praėjusių metų vasarą „Maxima“ nusprendė nebetęsti sutarties su „Vičiūnų“ įmonių grupe dėl jų privataus prekės ženklo tam tikrų septynių prekių gamybos: „Tad mūsų prekybos tinklo privatūs prekių ženklai jokių sąsajų su šia grupe neturi. Kiekvienas mūsų klientas turi visas galimybes rinktis prekių ženklus, kurie jam patinka, kuriems simpatizuoja ir pan., mes tikrai užtikriname alternatyvas kiekvienoje prekių kategorijoje. Jei nors vienas iš Jūsų minimų tiekėjų atsidurtų Jungtinių Tautų, Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos, ES ir Lietuvos Respublikos sankcijų paketų sąrašuose, jų prekės iš karto būtų išimtos iš „Maximos“ parduotuvių lentynų, kaip tai nutiko, pavyzdžiui, su „Borjomi“, šioje temoje pardavimai mums nėra svarbūs, esminis dalykas yra teisinis aspektas“.
Rinkodaros ekspertas: prekybos centrai pasirinko stručio taktiką
Marketingo ekspertas Giedrius Juozapavičius dėstė, kad, jo nuomone, prekybos centrų elgesys Lietuvoje jam asocijuojasi su stručio taktika: „Iš tiesų tai yra didelė problema, o jie renkasi tokią poziciją, kad mes čia ne prie ko, mes galvą įkišame į smėlį, nors realiai yra visiškai kitaip – jie tikrai yra prie ko“.
„Prekybos centrai pas mus iš tiesų turi labai didelę įtaką – ten yra milžiniškas žmonių srautas, kone pusė Lietuvos gyventojų per vieną dieną nueina į didžiuosius prekybos centrus. Jeigu prekybos centrai turėtų vertybinį stuburą, jie patys priimtų sprendimą bent šiuo klausimu, kai mes kalbame apie lietuvišką gamintoją, „Viči“, kuris taip ir neiškėlė savo gamyklų ir tokiu būdu remia tą visą Rusijos karo mašiną. Taip, yra ir pasauliniai prekių ženklai, bet mes kalbėkime pradžioje bent jau apie lietuviškas įmones, kurios net oficialiai įtrauktos į terorizmo rėmėjų sąrašą – prekybos centrai turi visus svertus padaryti sprendimus su tuo prekių ženklu, tiek ekonominius, tiek edukacinius“, – kalbėjo jis.
„Aš žinau, kad prekybininkai sakys, prie ko čia mes, mes tik pardavėjai, klientas turi būti sąmoningas, turi pasirinkti, pirkti ar ne, ir čia veikia pasiūlos-paklausos dėsnis, tad jei neperka – neturėsim, jei perka – turėsim. Bet prekybos centrai pamiršta, kad šitoje vietoje reikia ir padėti tam pačiam klientui su edukacija, be to, reikia turėti ir savo vertybinę poziciją. O jie su „Vičiūnų“ produktais dar ir akcijas daro, į savo leidinius traukia – jie ne tik kad nesilaiko neutralios pusės, bet dar padeda daugiau parduoti, tai reiškia, padeda tai įmonei vienokiu ar kitokiu būdu būti finansiškai stipresnei ir dirbant rusiškoje teritorijoje dar ir mokėti mokesčius. Tad, mano manymu, šitame etape jie tiesiogiai prisideda prie tos pačios „Vičiūnų grupės“ rėmimo ir tuo pačiu prie pagalbos Rusijos karo mašinai, prie šovinių ar dronų pirkimo, kurie dabar eina Ukrainoje ir mes nežinome, ar jie dar kažkada neatsisuks į mus, į tą pačią Lietuvą“, – piktinosi G. Juozapavičius.
Jis įsitikinęs, kad dveji metai – tikrai pakankamai ilgas laiko tarpas, kai sutartys jau turėjo būti pasibaigusios ir ilgesniam laikotarpiui jos paprastai nėra sudarinėjamos.
„Dar klausimas, kiek jie surado alternatyvų pirkėjui, nes „Vičiūnų grupės“ produktai tam tikrose kategorijose tikrai yra tam tikri monopolistai. Nėra daug produktų, kuriais gali pakeisti šitą produkciją, tad kai pirkėjas po darbo dienos ateina į parduotuvę ir žino, kad jam reikia nupirkti krabų lazdelių mišrainei pasidaryti, jei jis randa tik šios įmonės produktus, jis juos ir ima. Bet jei būtų pasirinkimas ir dar būtų bent ženklinimas, kad šitas produktas remia karą Ukrainoje, ką skandinavai yra padarę, jau būtų šis tas – bent tokiu būdu vartotoją galime edukuoti“, – siūlė jis.
„Galima neskatinti šito produkto, papildomai neišstatinėti, palikti jį tokį vegetaciniam variantui – prekybininkai puikiai išmano, ką daryti, jie yra turėję begales tokių vadinamų prekybinių karų, kai reikėjo paspausti tiekėją dėl sąlygų, ekonominių susitarimų, tad lentynose staigiai atsirasdavo produkto, paskui jo sumažėdavo – čia pasakos, kad jie neturi mechanizmų ir įrankių, kaip galima padaryti vieną ar kitą sprendimą. Bet jie tiesiog šitoje vietoje pasirinkę stručio poziciją, kad tegu vartotojas nusprendžia ir jei vartotojas nėra tiek sąmoningas, mums dzin, mes galime ir uždirbti čia“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad blogiausia, kai tikrasis gamintojas paslepiamas po prekybos tinklo produkto etikete.
„Klientas šiuo atveju prekybos centrams rūpi tiek, kiek reikia deklaratyviai aiškinti, kad jis jumis rūpinasi, jūs jiems svarbūs, mes jus į valdybą surinksime, įtrauksime – tiesiog tuščias piaras. Visi jie sako, mes nenusižengiame įstatymui, mes Ukrainą labai remiame, bet čia dviveidiška pozicija – viena ranka duodu Ukrainai, kita ranka palaikau tą, kuris duoda ruskiams ir finansuoja jų šovinius. Tai gal tu apsispręsk, gal tu tai Ukrainai nieko neduok, bet tiesiog išmesk tą teroristo rėmėją, tai čia būsi šimtą kartų daugiau davęs“, – komentavo G. Juozapavičius.
Jis svarstė, kad galbūt prekybos tinklai bijo dėl kitų produktų, kad padarius tokį žingsnį su vienu prekių ženklu, teks imtis ir kitų, ir nebeliks kuo prekiauti. „Bet, mano manymu, susitvarkyti reikia pirmiausia nuo savo kiemo, savo gamintojų, o tuos tarptautininkus, kurie neišeina ir yra dideli, apie juos irgi reikia galvoti, kokiu būdu tą visuomenės edukavimą daryti. Kodėl kažkokio ženklinimo nedaro – aš nesuprantu. Tada kurie nori pirkti, pirktų, bet bent aš kaip prekybininkas šitoje vietoje būčiau švarus ir sakyčiau klausykit, mes prekiaujame, mūsų tokia priedermė, o jūs nuspręskite, bet mes jums pasakome, kad šitie karo rėmėjai, o jūs priimkite sprendimą ir balsuokite savo piniginėmis“, – siūlė marketingo ekspertas.
Kas liktų lentynose?
Marius Ratkevičius, rinkodaros konsultacijų studijos „Hungry Scout“ partneris ir strategas, paklaustas, ar gali būti taip, kad žmonės tiesiog, kaip ciniškai beskambėtų, pavargo nuo karo aktualijų ir nebenori apie tai galvoti ir apsipirkdami, neslėpė, kad tai – turbūt neišvengiama.
„Po pirmo šoko 2022 m. pavasarį žmonės prisitaiko ir kažkiek apsipranta su karo realijomis. Tai matėme ir tyrimų rezultatuose – jeigu 2022 m. pagrindinis žmonių rūpestis buvo Rusijos karas Ukrainoje, vėlesniuose socialiniuose tyrimuose šį rūpestį pakeitė nerimas dėl infliacijos, ekonominės padėties. Deja, neteko matyti pakartotinio tyrimo, kiek žmonės išlieka sąmoningi ir pasiryžę boikotuoti su Rusija susijusių kompanijų produktus, kad galėtume palyginti pokytį 2022-2023 metais. Tam tikrą apsipratimą su karu, pasitraukimą į antrą planą, atspindi net ir pačių tyrimų kiekis – 2022 m. daug kas klausė žmonių apie karą Ukrainoje ir susijusius aspektus, o 2023 m. tyrėjams daugiau rūpėjo požiūris į infliaciją ir vartojimo nuotaikos, finansinės ateities vertinimas. Tad tikėtina, kad karo aktualumui šiek tiek sumažėjus, galėjo sumažėti ir vartotojų, pasiryžusių savo produktų pasirinkimu palaikyti moralius prekės ženklus“, – sakė jis.
Visgi, tai nereiškia, kad tie, kurie perka Rusiją remiančius prekių ženklus, nėra prieš ją nusiteikę. „Iš 2022 m. lapkritį „Baltijos tyrimų“ atliktos Lietuvos gyventojų apklausos žinome, kad Rusiją „labai palankiai“ ir „greičiau palankiai“ vertina 6 proc., tad perkančiųjų produktus vardan Rusijos palaikymo tikrai yra maža dalis“, – kalbėjo M. Ratkevičius.
O kiek iš tiesų prekių ženklų likti mūsų prekybos tinklų lentynose, jei visi žiūrėtų išties principingai? „Čia turbūt įdomiausias klausimas – daug tarptautinių „milžinų“ nesiryžo pasitraukti iš Rusijos ir didesne ar mažesne apimtimi tęsia veiklą šalyje agresorėje. Užtenka pažvelgti į „Pepsico“ portfelį: „Lays“, „Pepsi“, „Lipton“, „7UP“, „Cheetos“, „Doritos“ ir kiti žinomi ir populiarūs produktai lentynose. Yale'o universiteto sudarytas kompanijų, pasitraukusių ir likusių Rusijoje sąrašas labai informatyvus. Jie labai aiškiai sugraduoja kompanijas pagal elgesį – pavyzdžiui, „Unilever“ priskiria statusą „buying time“ (liet. perka laiką). Šis terminas labai gerai apibūdina ir „Vičiūnų grupės“ elgesį“, – pastebėjo marketingo ekspertas.
„Įdomu, kad nors „PepsiCo“ yra įtraukti į Tarptautinį karo rėmėjų sąrašą, Yale'o universiteto sąraše jiems priskiriamas tas pats statusas, kaip ir „Coca-Cola Company“ – „scaling back“ (liet. atsitraukia mažindami apimtis). Ir iš tikro kartais yra sunku neįsigilinus atskirti, ar kompanija iš tikro elgiasi moraliai, ar tik dangstosi pranešimais spaudai. Tai dar vienas argumentas, kodėl vartotojams sunku atsirinkti. Geriausiai į klausimą, kiek „nesusitepusių“ kompanijų produktų liktų lentynose, atsakytų prekybos tinklai. Bet iš nuojautos atrodo, kad beveik pusė lentynų parduotuvėse liktų tuščios“, – sakė M. Ratkevičius.
Pasak jo, viešumas šiuo atveju yra svarbiausias veiksnys: „Tada moralūs prekės ženklai įgauna papildomos vertės vartotojų akyse ir tai gali tapti kompensacija už ekonomiškai nenaudingą, bet morališkai teisingą sprendimą. Bet kartu matome, kad atsirinkimas tarp prekės ženklų ir produktų yra per sudėtingas kasdienių prekių pirkėjui. Todėl tokie sąrašai, kuriuos sudaro įsigilinę aktyvistai ar pagalba, suteikiama prekybos tinklo, yra vertingi. Ir čia manau, kad prekybos tinklai galėjo pasinaudoti proga tvirčiau parodyti savo moralinę poziciją – privačios etiketės produktų gamintojai ir tiekėjai yra grynai jų pirkimo sprendimas. Tada būtų atsiradusi galimybė komunikacijai: „Pirkdami mūsų privačios etiketės produktus, galite būti tikri ne tik dėl kokybės, bet ir kad remiate Ukrainą ir demokratiškas vertybes palaikančius gamintojus. Taip privačios etiketės įgautų dar vieną vertę, lengvinant žmonių pasirinkimą prie lentynos“.
