Ėmėsi naujų projektų rusakalbiams
M-L. Rüütsalu pasakoja, kad rusiška „Delfi“ portalo Estijoje versija („Ekspress Grupp“ yra „Delfi“ savininkė – red. pastaba) veikė nuo pat portalo veikimo pradžios – tai yra didžiausias portalas rusų kalba Estijoje, ir iš visų „Delfi“ Estijoje skaitytojų apie 15 proc. lankosi būtent rusiškoje portalo versijoje. Prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, iš karto išaugo ir skaitytojų skaičius, bei tai, kiek straipsnių jie perskaito apsilankę – dabar šie skaičiai yra vėl šiek tiek nukritę, tačiau nenusileidžia žemiau, nei buvo prieš karą.
Reaguodami į įvykius, „Delfi“ Estijoje nusprendė papildomai investuoti į turinį rusų kalba – sukurta nauja žinių tinklalaidė, daugiau estiško turinio verčiama į rusų kalbą, rusiškos „Delfi“ versijos Estijoje žurnalistai nuo karo pradžios jau ne kartą vyko į Ukrainą.
„Taip pat sukūrėme atskirą puslapį į Estiją atvykstantiems ukrainiečiams, kuriame jie gali rasti visą reikalingą informaciją. Apskritai pirmą mėnesį redakcija dirbo 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, ko anksčiau tikrai nebuvo, ypač kalbant apie rusišką portalo versiją. Dabar darbo ritmas šiek tiek stabilizuojasi, bet vis tiek turiniui rusų kalba skiriame kur kas daugiau dėmesio nei anksčiau“, – pasakojo M-L. Rüütsalu.
Vyriausybė paskirstė 1,3 mln. eurų
Estijos vyriausybė, reaguodama į įvykius, iš valstybės rezervo skyrė 1,3 mln. eurų, kuriuos paskirstė 4 žiniasklaidos priemonėms, jau turinčioms įdirbį rengiant turinį rusų kalba, kurie bus paskirstyti veiklai iki šių metų pabaigos. Visos šios žiniasklaidos priemonės priklauso Estijos žiniasklaidos asociacijai, vienijančiai 75 žiniasklaidos priemones. Nurodoma, kad turiniu turi būti siekiama socialinių, neekonominių tikslų, jis internete turi būti prieinamas visiems nemokamai.
M-L. Rüütsalu pabrėžia – nebuvo taip, kad ši pagalba „nukristų“ iš vyriausybės lyg netikėta dovana. „Mes jau daug metų kalbėjome apie tai, kad reikia stiprinti šią dalį, tuo labiau, kad mūsų populiacijoje rusų dalis yra didesnė nei, pavyzdžiui, Lietuvoje. Vyriausybė turi galvoti, kaip ištraukti rusakalbius iš rusų propagandos įtakos sferos, į kurią jie patenka, jei informaciją gauna žiūrėdami Rusijos televizijos kanalus ir pan. Iki šiol Estijoje jie buvo prieinami, dabar – jau nebe. Tačiau to negana. Vyriausybė taip pat nusprendė, kad reikia stiprinti vietines žiniasklaidos organizacijas, kurios siūlo naujienas rusų kalba“, – pasakoja ji.
Parama buvo skirta nacionaliniam transliuotojui, turinčiam rusakalbei auditorijai skirtą kanalą, taip pat keturiems portalams, kurie jau turėjo rusiškas versijas.
„Mums reikėjo tiksliai parodyti, kur mes leisime pinigus – nėra taip, kad tiesiog duotų, reikėjo pristatyti visą projektą, parodyti, kaip mes prisidedame. Mes samdome 8-10 žmonių, kad padengtume daugiau rusiško turinio“, – sako M-L. Rüütsalu.
Ateities perspektyvos neaiškios
Kas bus po šių metų, kai pasibaigs kaip vienkartinė parama skirtos lėšos, kol kas neaišku.
„Tai yra labai aktualus klausimas. Dabar yra dėliojamas valstybės biudžetas kitiems metams, žinau, kad galvojama projektą pratęsti, tik nežinau, kokia forma. Mes kėlėme tą klausimą – čia negalime kalbėti apie trumpalaikį projektą, nes jei mes jau pripratinsime žmones, kad jie gali ateiti čia ir rasti patikimą informaciją, būtų kvaila po to juos atstumti“, – pasakoja M-L. Rüütsalu.
Ar negalėtų žiniasklaida pati rengti tokio turinio, neturėdama finansinės paramos iš valstybės? „Šiuo metu mes turime beveik dešimt žmonių, dirbančių su rusiška portalo versija – tai yra daugiausia, ką mes galime padaryti, kad mūsų verslas išliktų tvarus, žinant, kad visgi esame pelno siekianti, biržoje listinguojama kompanija. Taip, mes jau darome daug dalykų, kurie neneša pelno, bet visgi turime rodyti ir finansinius rezultatus. Be to, tai nėra vienos žiniasklaidos kompanijos klausimas – čia kalbame apie tai, kaip valstybė rūpinasi ir saugo visuomenę, ir apie tai, kokią informaciją gauna rusiškai kalbantys žmonės“, – sako ji.
„Nors, tiesą sakant, nesu didelė valstybės pagalbos fanė – jeigu tai būtų įmanoma, iš valstybės neimčiau visiškai jokių pinigų. Todėl, kad kai žiniasklaida gauna iš kažko pinigų, dažniausiai kartu gauna ir kažkokius lūkesčius. Tai nėra gerai. Man atrodo, būtų geriau, jei būtų ne kokio nors tipo subsidijos, bet didesnės mokesčių lengvatos, pavyzdžiui, dar labiau sumažintas PVM žiniasklaidos organizacijoms. Žinoma, ir dabar jis yra sumažintas, bet vis tiek jis yra didžiausias Europoje, kai kalbame apie žiniasklaidą, Lietuvoje jis taip pat yra mažesnis (Estijoje žiniasklaidai taikomas 9 proc. PVM, Lietuvoje – 5 proc., red. pastaba). Tai būtų kur kas geriau, nes žiniasklaidos priemonės pačios galėtų sau padėti. Tuo labiau, kad mes turime ir popierines prenumeratas – kad jas parduotume, turime pasiūlyti gerą turinį, tada tai būtų sąžininga visiems rinkos dalyviams. Kaip ir jūs manęs klausėte, kodėl pasirinkti šie keturi portalai, tą patį klausimą vis kas nors iškelia – man nepatinka kovoti dėl subsidijų, aš norėčiau kitokio būdo. Manau, turėtų būti lygiai su visais elgiamasi, tuo labiau, kad jau turime nelygias sąlygas, kai kalbame apie didžiuosius technologijų žaidėjus“, – pastebi M-L. Rüütsalu.
