„Per reklamą neįmanoma žiūrėti olimpiados“, – tokie ir panašūs skundai palydėjo praėjusią savaitę prasidėjusias žiemos olimpines žaidynes, kurias šiemet transliuoja TV3. Šios televizijos atstovai besiskundžiantiems atkerta: reklamos jie transliuoja tiek, kiek leidžia įstatymai, o būdami komercinė televizija jie negali sau leisti prabangos reklamos transliuoti mažiau.

Reklamų trumpinti neplanuoja

Šių metų pradžioje TV3 pranešė transliuosiantys šių metų žiemos olimpines žaidynes – šią televiziją kaip savo informacinį partnerį pasirinko pirmą kartą visas olimpinių žaidynių transliavimo teises įsigijęs Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui (LTOK) priklausantis Lietuvos olimpinis fondas (LOF).

Olimpinės žaidynės yra šventė, kuria ir norime dalintis su visais Lietuvos žmonėmis. Kadangi olimpiada šį kartą neišskaidyta po skirtingus kanalus, bus lengviau suvienyti žmones ir kartu sirgti už Lietuvą bei apskritai už sportą. Tokio tikslo siekė LTOK, tokį tikslą sau keliame ir mes“, – tuomet DELFI komentavo TV3 direktorė Laura Blaževičiūtė, vadindama galimybę rodyti šias transliacijas didžiule garbe ir atsakomybe.

Tačiau prasidėjus transliacijoms žiūrovų džiaugsmą greitai aptemdė ne laiku įsiterpiančios ilgos reklamos pertraukos. Socialiniuose tinkluose pasipylė pikti komentarai, kad olimpinės žaidynės – ne filmas, ir jų transliacija negali būti pertraukiama neatsakingai, taip dažnai sugadinant visą tiesioginės transliacijos prasmę.

Kad ir kiek piktintųsi žiūrovai, TV3 savo politikos dėl to pakeisti neplanuoja. „Reklamos kiekį reguliuoja įstatymai, kurių laikydamiesi mes ir dirbame. Olimpinių žaidynių teisės ir gamyba yra ypatingai brangi, kaip komercinė televizija neturime prabangos rinktis ar transliuoti reklamas, ar ne“, – televizijos vardu komentarą atsiuntė komunikacijos vadovė Justė Radzevičiūtė-Laugalienė.

Kodėl ne LRT?

LRT sporto prodiuseris Ramūnas Grumbinas sakė, kad nesutarimas dėl reklaminių intarpų buvo vienas iš esminių kriterijų, kodėl šių metų olimpiados nerodo nacionalinis transliuotojas. Pasak jo, TV3 iš pradžių net neketino transliuoti olimpiados: „Discovery“ skelbtame konkurse Lietuvos rinkai dėl šios teisės iš Lietuvos televizijų dalyvavo tik LRT, kuri varžėsi su LOF. „Tai apskritai yra labai keista, nes Europoje nėra buvę tokio atvejo, kad šias teises pirktų ne televizijos rinkos dalyvis“, – pastebėjo jis.

R. Grumbinas teigė, kad įstatymo numatytos išimtys būtų leidusios rodyti reklamą per LRT olimpinių žaidynių metu, kiek to reikalauja tarptautinės sutartys, tačiau, pasak jo, LTOK reikalavimas buvo palikti maksimalų galimą reklamos laiką, 12 minučių per valandą, o tai jiems pasirodė nepriimtina. „Tai būtų tas pats, ką mes dabar matome, kai olimpiadą transliuoja komercinis transliuotojas: puikiai supratome, kad visi tie dabartiniai priekaištai būtų skirti mums, ir su tuo griežtai nesutikome. Tada jie nuėjo pas TV3 ir rado bendrą kalbą“, – pasakojo jis.

Tuo tarpu TV3 pateikė DELFI kitokį paaiškinimą, kodėl konkurse varžantis dviem, jie buvo netikėtai laimėjęs trečias. „Praėjusio Olimpinio ciklo konkursuose mūsų televizijai atstovavo centrinės mūsų kompanijos institucijos. Jos turi daug didesnę tokių konkursų patirtį ir pagal vidines kompanijos tradicijas atstovauja grupės įmonėms. Kadangi šiam ciklui mūsų motininė kompanija Baltijos regiono teisių neplanavo įsigyti, tai mūsų interesams tarptautiniame konkurse nebuvo atstovaujama. Atsiradus galimybei dalyvauti vietiniame konkurse nusprendėme jame dalyvauti ir teikti pasiūlymą“, – DELFI anksčiau buvo komentavusi L. Blaževičiūtė.

LTOK vadovė Daina Gudzinevičiūtė patikslino, kad LRT negavo teisės transliuoti žaidynių dėl to, kad transliacijų kainos jiems buvo per aukštos. „Mes LRT siūlėme transliacijas imti nemokamai, bet reklamos vis tiek būtų buvusios, nes mes už transliavimo teises mokame didelius pinigus. Todėl transliavimo teises pardavėme TV3. Tie, kas tikrai nori pamatyti, tikrai ras galimybę pažiūrėti arba per TV3, arba per TV6. Priekaištų visada visi gali turėti, tačiau, mano manymu, TV3 tikrai padaro viską, kad žiūrovas galėtų pamatyti žaidimą“, – kalbėjo ji.

Pelnas ar nuostolis?

Kiek kainuoja Olimpinių žaidynių transliacijos teisės, nei LTOK, nei jo valdomas LOF, nei TV3 nekomentuoja. Tačiau kaip rodo ligšiolinė televizijų patirtis, Olimpiados televizijoms būna nuostolingos. „Žinoma, tai yra prestižas, gaunamas pliusas įvaizdžio prasme, bet jei žiūrėti tik į pinigus, tai yra nuostoliai. Kas šiuo atveju juos prisiėmė – lieka neatsakytas klausimas. Net jei reklamos rodoma labai daug, Lietuvos rinkoje neįmanoma, kad transliacijos atsipirktų. Pirmiausia, tai yra labai daug kainuojančios transliacijos teisės, antra – techniniai kaštai. Šiuo atveju, kai signalai siunčiami iš Pietų Korėjos, tai kainuos dar daugiau“, – sakė R. Grumbinas.

L. Blaževičiūtė DELFI buvo pateikusi informaciją, kad televizija įsigijo transliacijos licenciją, todėl ji gaus ir pajamas iš reklamos. Ar jų pakaks išlaidoms padengti, TV3 nekomentavo.

R. Grumbinas atkreipė dėmesį, kad iki šiol niekam nežinoma ir kokią sumą už transliacijų licenciją paklojo LTOK. „Mano galva, LTOK lėšos turėtų būti skirtos Lietuvos sportui, o ne olimpinėms transliacijoms. Rinka tikrai yra išsikreipusi, kažkokių kreivų veidrodžių karalystė – keista, kad LTOK už išleistus didžiulius pinigus neturi niekam atsiskaityti“, – stebėjosi jis.

Kaip anksčiau rašė DELFI, neoficialiomis žiniomis, Lietuvos auditorijai skirtos nemokamos televizijos teisės galėjo kainuoti per 700 tūkst. eurų.

M360


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją