Skaitmeninio turinio platformos šias programas atpažįsta ir prašo jas išjungti. Tokią taktiką naudoja ir „Youtube“, o dėl jos atpažinimo įrankių teisėtumo neseniai kilo klausimų duomenų apsaugos institucijoms, – pranešime žiniasklaidai teigia advokatų kontoros „TGS Baltic“ advokatas, Technologijų industrijos grupės vadovas Mindaugas Civilka.
Užfiksavusi reklamų blokavimą, „Youtube“ stabdo vaizdo turinį ir pateikia raginimą išsijungti blokavimo programą arba prenumeruoti šio kanalo „Premium“ versiją – mokant 9 eurus per mėnesį renkantis individualų ir 13 eurų per mėnesį – šeimos planą.
Šnipinėja vartotojus?
Lapkričio pradžioje Europos Komisijai (EK) buvo pateiktas oficialus prašymas išaiškinti, ar nuo 2023 m. pradžios „Youtube“ platformos testuojami įrankiai atitinka privatumo apsaugos reikalavimus, o pastaroji šį klausimą perdavė Airijos duomenų priežiūros komisijai.
Bendrai, E. privatumo direktyva reikalauja informacinės visuomenės paslaugų teikėjų gauti aiškų naudotojų sutikimą, kai vartotojo įrenginyje norima įdiegti, pasiekti ir/ar stebėti tam tikrą informaciją – ir tai nebūtinai turi būti asmeninė informacija, šis reikalavimas apima ir bet kokią techninę informaciją. Praktikoje šios nuostatos įgyvendinamos slapukų lentos (angl. cookie banner) pavidalu, kurioje idealiu atveju yra suteikiamas pasirinkimas tarp būtinųjų slapukų, su kuriais sutikti neprivaloma, ir kitokių – funkcionalumo gerinimo, statistikos ir marketinginių slapukų, kurių talpinimas ir naudojimas vartotojo įrenginiuose galimas tik su jo sutikimu. Naudotojų sutikimo nereikalaujama, kai informacijos patalpinimas vartotojo įrenginyje yra absoliučiai techniškai būtinas skaitmeninių platformos ar informacinių paslaugų teikimui.
Taigi, EK ir Airijos duomenų priežiūros komisijai teks išnagrinėti, ar minėtas E. privatumo direktyvos reikalavimas galioja ir aptariamai „Youtube“ klientų įrenginių stebėsenai, kuomet naudotojo kompiuteryje nėra talpinama ar įdiegiama jokia informacija, tačiau yra patikrinama, ar savo įrenginyje vartotojas yra įsidiegęs blokuojančias aplikacijas. Nes, visgi, platformų naudojami „JavaScript“ įrankiai, ieškodami blokuojančių programų, prieina ir nuskaito naudotojo įrenginio sisteminę informaciją, dėl to privatumo šalininkai ir kaltina „Youtube“ neįvykdžius reikalavimo „gauti aiškų sutikimą dėl prieigos prie įrenginio“.
Privatumo eksperto A. Hanff‘o teigimu, „Youtube“ iš esmės „šnipinėja vartotojus“, be to, neribotas reklamų skleidimas yra siejamas su didelėmis kibernetinio saugumo rizikomis. Automatinės reklamos pripažįstamos virusinių programų šaltiniu, kurių didieji platformų valdytojai, pavyzdžiui, „Google“, nesugeba kontroliuoti.
Tiesa, reklamą blokuojančių programėlių sekimas tikrai nėra naujiena. Paslaugų teikėjai gali įsidiegti „JavaScript“ kodus, sekančius specifinius HTML puslapio elementus naudotojo naršyklėje, ir nustatyti blokuojančius įrankius. Taigi, EK ir Airijos duomenų priežiūros komisijai pateikus privatumo šalininkų poziciją palaikančius argumentus, tai būtų nemaloni naujiena daugeliui kitų platformų – tokioms kaip „Twitch“ arba „Google Chrome“, kurios neseniai paskelbė planus didinti reklamą blokuojančių įrankių sekimo apimtis.
Kokių veiksmų tikėtis iš EK?
Šiuo metu sudėtinga prognozuoti institucijų reakciją. Anksčiau EK yra pateikusi išvadų, kad blokatorių sekimui ir slapukams turėtų būti taikomos analogiškos taisyklės. Vis dėlto, vėliau tokios griežtos nuomonės buvo atsisakyta laikantis pozicijos, kad verslas turi galėti patikrinti skelbimų blokavimo priemones. Taigi, šiuo metu galutinių sprendimų šiuo klausimu nėra.
Šiuo metu pačiu karščiausiu ES diskusijų objektu vėl tapo tradicinių slapukų praktika. EK su verslo subjektais jau nuo šių metų pavasario diskutuoja dėl slapukų rodymo praktinių aspektų, vertinant, kaip užtikrinti optimalų balansą tarp verslo poreikio reklamuoti bei vartotojo teisės į privatumą.
Prognozuojama, kad iki metų galo turėtų pasirodyti verslo ir reguliatorių bendros gairės, apibendrinančios slapukų naudojimo tendencijas ir numatančios, kaip ateityje turėtų būti vystomas asmeninės informacijos rinkimas personalizuotos reklamos tikslais.
Viena iš siūlomų idėjų – pereiti nuo personalizuotos prie kontekstinės reklamos elektroninėje erdvėje. Sutariama, kad toks bendras sutarimas gali pakeisti ir itin smarkiai įtakoti ištisą elektroninio verslo, interneto ir informacinių paslaugų industriją. Tarp nagrinėjamų klausimų greitu metu išvysime daugiau aiškumo ir dėl itin aktualaus „mokėti ar atiduoti duomenis“ (angl. pay or okay) klausimo, kai platformos priima sprendimą arba apmokestinti paskyras, arba alternatyviai rinkti vartotojų duomenis personalizuotos reklamos rodymui.
Jau minėtas E. privatumo direktyvos draudimą naršyti naudotojo įrenginį be leidimo įgyvendina ir „Google“, kurios „Android“ operacinėje sistemoje draudžia aplikacijų kūrėjams naudoti slapukus, stebinčius kitų programėlių diegimo stebėjimą, kadangi yra laikoma, kad tai – asmeninė ir jautri naudotojo informacija.
Kaip papildo „TGS Baltic“ teisininkė Aurelija Gamulka, „Youtube“ atžvilgiu EK turės įvertinti kelis dalykus:
– ar tokie skriptai, kaip „JavaScript“, nėra pernelyg invaziniai;
– ar tokie skriptai yra absoliučiai techniškai būtini skaitmeninių platformos/informacinių paslaugų teikimui; ir
– kokiu būdu „Youtube“ galėtų įgyvendinti savo teisę toliau vystyti aptariamą verslo modelį, grindžiamą reklamų rodymu ir pajamomis iš reklamos?
Iš tiesų būtų nevisai logiška, jei duomenų apsaugos institucijos suvaržytų skaitmeninių platformų teisę vystyti verslo modelį, grindžiamą reklamų rodymu ir pajamomis iš reklamos. Ar duomenų apsaugos taisyklių taikymas gali lemti tai, kad priežiūros institucijos gali nurodyti pakeisti verslo modelį, neteikti tam tikrų paslaugų arba jas teikti nemokamai? Vien vartotojų privatumo ir E. privatumo direktyvos argumentų tokiai išvadai greičiausiai pritrūks, tačiau drauge su konkurencijos teisės reikalavimais, bendraisiais vartotojų teisių apsaugos reikalavimais toks rezultatas visai tikėtinas ir galimas.
Kas laukia verslo?
Tolesni EK veiksmai tikrai gali turėti reikšmingų pasekmių interneto, skaitmeninio turinio, soc. medijų platformų verslo modeliams. Viena vertus, Youtube“ poreikis užtikrinti, kad vartotojai peržiūrėtų reklaminį turinį yra komerciškai pagrįstas. Vien 2023 m. III ketv. ataskaitoje skelbiama, kad „Youtube“ iš reklamos per šį laikotarpį uždirbo beveik 8 mlrd. JAV dolerių. Taigi, vaizdo įrašų platforma laikosi tokių argumentų:
– reklamos blokavimo programėlių naudojimas pažeidžia platformos taisykles;
– technologijos yra neutralios naudotojų požiūriu, o nagrinėjamą problemą galėtų išspręsti iš esmės technologija, kuri reklamos blokavimą kontroliuoja ne stebint naudotojo kompiuterį, o iš vidinio „Youtube“ serverio taško.
Vis dėlto, „Youtube“ naudojimo taisyklėse reklamos blokavimo programėlių naudojimas nėra konkrečiai apibrėžtas. Be to, privatumo aktyvistų požiūriu, tokios nuostatos nepakaktų, kadangi eilinis vartotojas „neskaito taisyklių“, todėl jis apie duomenų rinkimą ar sekimą turi būti informuojamas atskirai ir aiškiai, pavyzdžiui, iššokančiu langu. Techniškai toks sprendimas „Youtube“ platformoje šiuo metu nėra įgyvendintas.
Tolesnė skaitmeninio turinio platformų verslo praktika priklausys nuo EK išaiškinimo – patvirtinus, kad aptariama stebėsena yra iš esmės pateisinama, platformos neprivalėtų reikšmingai keisti savo nustatytą darbų seką – iš esmės pakaktų papildyti savo slapukų lentos turinį, informuojant, kad be kitų dalykų platforma stebės, ar buvo peržiūrėta jos rodoma reklama. Be to, yra techninių argumentų, jog toks sekimas galėtų būti kvalifikuojamas kaip būtinasis slapukas skaitmeninio turinio platformos svetainės funkcionavimui, kadangi jis būtų skirtas užtikrinti, kad reklama pasiekė adresatą, o ne rinkti asmens duomenis personalizuojant reklamą. Taigi, EK uždraudus aptarimą stebėjimą, poveikis skaitmeninio turinio platformos verslo modeliui būtų gana reikšmingas.
Bet kokiu atveju, panašu, jog pakeitimai skaitmeninio turinio platformose neišvengiami – naudotojai turės būti tinkamai informuojami apie tai, kad reklamos blokavimo programėlės yra stebimos ir fiksuojamos, tačiau jų stebėsenai reikės pasirinkti mažiau invazinius techninius būdus arba jų iš viso atsisakyti.
Įdomu tai, kad pastaruoju metu vartotojai rekordiniu tempu diegia ir šalina skelbimų blokatorius, ieškodami priemonių apeiti „Youtube“ ir kitų platformų stebėjimą. Vartotojų naudojamų reklamų blokatorių naujiniai, pavyzdžiui, „AdBlock Plus“, „uBlock Origin“, yra pajėgūs blokuoti netgi „Youtube“ anti-blokavimo įrankius, todėl realybėje didžiausius pokyčius kol kas lems ne teisinis, o technologinis frontas.
