Būdas išmokti kalbėti(s)
Iniciatyvai „Idėja Lietuvai“ šiuo metu pasiūlyta arti 700 idėjų. Tarp jų – tiek labai rimtos, siūlančios ekonominius, švietimo, sveikatos apsaugos sistemų, valstybės valdymo pokyčius, tiek lengvesnio turinio, pramoginės, pavyzdžiui, pastatyti Lietuvoje milžinišką piramidę ar apžvalgos bokštą, apšviesti sostinėje esančią Lukiškių aikštę taip, kad ji būtų matoma net iš kosmoso, ir pan.
Kaip pastebi komunikacijos ekspertai M. Katkus ir K. Gečas, svarbiausia net ne tai, koks konkrečiai siūlomų idėjų turinys, o tai, kad žmonėms apskritai buvo sukurta platforma dalintis savo mintimis.
„Tai yra proga suguldyti savo idėjas ant popieriaus, jas apmąstyti ir patirti savininkiškumo jausmą, kad mes visi, gyvendami šioje bendruomenėje, kuri vadinasi Lietuva, galime prisidėti prie jos klestėjimo“, – sakė M. Katkus.
K. Gečas pridūrė, kad po to, kai žmonės išsisakys savo idėjas, esminis liks įgyvendinimo klausimas.
„Žinoma, tikrai ne visas idėjas įmanoma įgyvendinti ir to ne visada reikia – kai kurios jų tikrai neturi logikos. Tačiau pagal šioje platformoje vykstančias diskusijas galima įžvelgti tam tikras tendencijas, ir tuo pasinaudojus galima išjudinti kai kuriuos visuomenei aktualius klausimus. Ir net jei kartais tai yra kaip parodomieji veiksmai, kai kalbame apie pigias ir greitai įgyvendinamas idėjas, kartais reikia nuo jų pradėti, kad žmonės patikėtų, kad tai tikrai veikia ir pasiūlytų dar daugiau“, – kalbėjo jis.
M. Katkaus nuomone, šiame etape neturėtų būti atmetamos jokios idėjos, nes niekas nežino, kur jos gali nuvesti.
„Kiekviena, net pati kvailiausia idėja gali turėti racionalumo grūdą, iš kurio vėliau galima kažką išauginti. O mums dabar labai reikia atrasti motyvuojančių idėjų. Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuva turėjo normalumo mitą, aiškų siekį patekti į Europos Sąjungą ir NATO, ir dėl to sukosi visas valstybės aparatas. Dabar daug kalbame apie skaidrumą, bet tai nėra motyvuojanti mintis, o tik sąlyga, kuri būtina įgyvendinti kitiems geriems dalykams. Galbūt iniciatyva „Idėja Lietuvai“ padės išlaisvinti kūrybinį potencialą ir parodyti kryptį, kur galėsime judėti ateinančius dešimt metų“, – svarstė jis.
Kai racionalumo nebeužtenka
Kaip pastebėjo M. Katkus, Lietuvoje nuo krizės laikų valstybės ideologiją apibendrintai galima sudėlioti taip, kad stengiamės viską daryti kuo pigiau, paprasčiau ir sutaupyti kuo daugiau lėšų, kurias galėtume skirti nepasiturintiems.
„Tačiau juk valstybė ar tauta nėra tik pinigų perskirstymo objektas. Tai yra tam tikra organizacija, bendruomenė, kurios gyvybingumas išreiškiamas ne per jos skaidrų pinigų perskirstymą. Jis išties būtinas, bet tai, kaip minėjau, nėra „vežanti“,motyvuojanti idėja. Ar kam nors įdomu, kad gyvenu šalyje, kurioje skaidriai perskirstomi pinigai? O štai jei gyvenu ten, kur durniai pastatė piramidę, jau yra ką papasakoti“, - juokėsi M. Katkus.
Jis pridūrė, kad ir pats finansiškai prisidėtų, jei būtų nuspręsta statyti Andriaus Mamontovo vardo piramidę (tokia buvo A. Mamontovo pasiūlyta idėja – red. pastaba). Tačiau M. Katkus neslėpė abejojantis, kad Lietuvoje būtų ryžtasi įgyvendinti šią ar kitas ne griežtu racionalumu grįstas idėjas.
„Aišku, kad mes visi pradėsime sakyti, kad statyti piramidę už valstybės pinigus yra kvailystė. Mes po truputį tampame puritoniška visuomene, nes bet kuri bent kiek drąsesnė mintis tuoj bus pasmerkta, palyginant, kad, pavyzdžiui, statote piramidę ar Valdovų rūmus, o kiek už tokius pinigus buvo galima vaikams skalbimo mašinų nupirkti. Kitaip tariant, mes surandame kažką, kam sunku, palyginame, ir taip iš esmės galime sunaikinti bet kokią mintį. Bet kam statyti paminklus, operas, daryti kitus dalykus? Kaip rodo verslo ir valstybių patirtys, tos šalys, kurios yra kūrybingos, ir daro kvailiausias nesąmones, ilgainiui joms sekasi geriau“, – pastebėjo M. Katkus.
Kaip pavyzdį jis primena ir kaimyninę Estiją ir jos elektroninio rezidento statuso (e-residency) suteikimo projektą.
„Jie galvojo apie tai, kad Estijoje yra tik milijonas gyventojų, taigi panorėjusi Rusija mus labai greitai užgrobtų. Tada jie nusprendė mąstyti nestandartiškai, pasiūlė šį projektą, ir tikisi, kad tokiu būdu išaugins šį skaičių, kurie čia mokės mokesčius, bus šios šalies vartotojai ir prireikus bus suinteresuoti ginti savo teises. Visiškai kvaila idėja įgyvendinama su visišku rimtumu ir jiems nuo to kepurė tikrai nenukrito. Tokie kreizovi dalykai pasaulį ir veda į priekį“, – kalbėjo M. Katkus.
Tuo tarpu K. Gečas pridūrė, kad net ir tokios netikėtos idėjos turėtų turėti jas vienijančią liniją: „Leisti sau šiek tiek surizikuoti yra labai gerai, bet net tie patys estai yra susitarę dėl bendros pozicijos, kurios laikosi. Taip ir Lietuvoje, peržiūrint idėjas, reikėtų žiūrėti, kurios labiausiai limpa viena prie kitos, ir taip sudėlioti tam tikrą logiką“.
Idėjos jau įgyvendinamos
Kokios yra pačių komunikacijos ekspertų idėjos Lietuvai? K. Gečas sako, kad be savo jau pasiūlytų idėjų (jas galite rasti čia), jam labai svarbus atrodo geresnis anglų kalbos mokėjimas.
„Tai net ne tiek idėja, kiek tikslas, bet geriau mokėdami anglų kalbą, mes dar labiau susilietume su Vakarų kultūra, kur yra ateitis. Tam gali pasitarnauti ir paprasti dalykai. Pavyzdžiui, televizijose turėtų būti mažiau rusiškos, daugiau angliškos produkcijos“, – siūlė jis.
M. Katkus pasidžiaugė, kad jo idėja, vos pasiūlyta, buvo pradėta įgyvendinti.
„Vakar feisbuke pasiūliau paskelbti 2019 m. Lietuvoje žydų metais, o šiandien konservatoriai jau užregistravo šį siūlymą Seime. Galbūt šis mano pavyzdys įkvėps ir kitus siūlyti savo idėjas, nes čia tikrai nėra taip, kad žurnalistai susėdo ir nusprendė, kuri idėja bus verta įgyvendinimo, o kiekvienas gali pasiūlyti savo mintis ir pasitikrinti, kiek palaikymo jos sulauks“.
Visą diskusiją galite peržiūrėti čia.