Nors visuomenė dažną politiko ar verslo žingsnį palydi pašiepiančiu įvertinimu, kad tai neva – tik piaras, Ryšių su visuomene agentūrų asociacijos (RSVA) atstovai teigia, kad tikri šios srities profesionalai tuščių burbulų nekuria. Prieš dešimt metų susikūrusi organizacija tikina griežtai prižiūrinti, kad jos narės elgtųsi etiškai, o ryšių su visuomene specialistų ateitį mato kaip žmonių, be kurių organizacijose nepriimami strateginiai sprendimai.

Prižiūri vieni kitus

„DELFI TV Gyvai'“ konferencijoje dalyvavę RSVA nariai Romualda Stonkutė, Paulius Tamulionis ir Daiva Lialytė pasakojo, kad asociacija gimė prieš dešimt metų: trys agentūros pakvietė prisijungti kitas ir taip gimė asociacija, vienijusi tuo metu aktyviai rinkoje veikusias 14 agentūrų (šiuo metu jai priklauso 9).

Iš pradžių asociacijos nariai nepažinojo vienas kito, nebent buvo girdėję savo konkurentų pavardes. „Tad iš pradžių buvo toks pažinties laikotarpis. Bet tikslai buvo ne tik susipažinti: norėjome sukurti savireguliacijos mechanizmą“, – prisiminė agentūros „Idea Prima“ vadovas P. Tamulionis. Taip buvo sukurtas asociacijos etikos kodeksas ir garbės teismas: jame nagrinėjamas agentūrų elgesys kilus įtarimams dėl etikos pažeidimų.

„Mūsų veikla – ryšiai su visuomene – yra apaugusi tam tikrais mitais, be to, turinti nemažą įtaką visuomenei: mes dirbame su informacija, pateikiame ją visuomenei. Tokie įvairūs dalykai lėmė, kad mūsų veiklai būtinai turi būti taikomas etikos kodeksas. Beje, mes nebuvome pirmieji, nes ėmėme pavyzdžius iš tarptautinių kodeksų“, – pasakojo „Integrity PR“ vadovė D. Lialytė.

Pasak jos, jau pirmoji įmonė, kuri buvo įspėta, pasakojo labai susimąsčiusi apie savo veiklą ir vėliau pradėjusi visai kitaip vertinti savo veiksmus, iš anksto galvoti, kaip atrodys per etikos prizmę – tad tai leido suprasti, kad toks savireguliacijos mechanizmas veikia.

Tam, kad vertinimas būtų kuo objektyvesnis, į garbės teismą be dviejų RSVA narių, pakviečiami trys nepriklausomi ekspertai: šiuo metu tai yra Sergejus Muravjovas, Rūta Skyrienė ir Renata Matkevičienė.

Dabartinė RSVA vadovė R. Stonkutė pabrėžia, kad viena iš esminių vertybių – nekalbėti netiesos. „Tikrieji ryšių su visuomene konsultantai niekada nepatars meluoti, sakyti netiesos ar dalinę tiesą. Net atvirkščiai, mes kaip advokatai, sakome, kad išklokite kaip yra ir žiūrėkime kaip pasakyti visuomenei, kas įvyko, ar kaip mes šitoje situacijoje elgiamės. Mūsų kaip konsultantų užduotis sakyti maksimaliai kiek įmanoma tiesos ir vengti tuščių burbulų“, – kalbėjo ji, primindama, kad RSVA iniciatyva prieš daug metų buvo susitarta, kad agentūros atsisako teikti anoniminių komentarų po straipsniais naujienų portaluose rašymo paslaugą, kas kai kuriems tuo metu buvo įprasta praktika.

Kaltino pardavinėjant išretintą orą

Ryšių su visuomene rinkos formavimasis Lietuvoje prasidėjo nuo tarptautinių korporacijų atėjimo: jos žinojo, kam reikalingos tokios paslaugos, kokia jų nauda ir ieškojo, kas jas gali teikti Lietuvoje. Lietuviško kapitalo įmonės iš pradžių į tai žiūrėjo labai atsargiai.

„Mes daug metų dirbome tik su tarptautinėmis didelėmis bendrovėmis kaip „Microsoft“, „Swedbank“ ir kitomis. Man ne gėda prisipažinti, kad mano geriausia mokykla, universitetas, kurį baigiau, buvo mano tarptautiniai klientai“, – sakė D. Lialytė.

Ji prisiminė, kad tarptautinės kompanijos ne tik kėlė aukštus reikalavimus, bet ir atsiųsdavo savo komandas, iš kurių ji turėjo progą mokytis.

„Ryšių su visuomene pamatus Lietuvoje sudėjo tarptautinio kapitalo įmonės, nes lietuviškos kvestionuodavo, kam to reikia. Atsimenu, kad mes kalbėjome su vienos įmonės vadovu. Jis klausė mūsų, o po to sakė, kad man finansiniai mano konsultantai pardavinėja orą, bet jūs, gerbiamieji, man pardavinėjate išretintą orą. Kam man čia reikia?“, – juokėsi D. Lialytė, pastebėdama, kad paskui tokie klientai sugrįžta, kai išauga, kai reikia pradėti vykdyti eksportą, ar kai juos ištinka krizė.

Siekia strateginio vaidmens

R. Stonkutė pasakojo, kad kai ji prieš 19 metų pradėjo dirbti, tiek tarptautinės, tiek lietuviško kapitalo didžiosios kompanijos, didžiąją dalį ryšių su visuomenę darbų suprasdavo kaip darbą su žiniasklaida.

„Mes esame pasidarę tyrimą ir paklausėme, kaip jos dabar suvokia ryšius su visuomene: tos ryšių su žiniasklaida dalies yra likę apie 13-14 procentų. Taigi, ryšių su visuomene veikla suprantama labai plačiai, nebe tik kaip žmonės, kurie nuneša informaciją žiniasklaidai“, – kalbėjo ji.

Pasak jos, Lietuvoje ryšių su visuomene agentūros yra išaugusios iš operacinio darbo. „Rinka yra pakankamai subrendusi, todėl agentūros tampa strateginėmis konsultantėmis: iš mūsų klientai dažniau prašo strateginio konsultavimo, o ne kažkokių konkrečių paslaugų įvykdymo, kas paraštėse jau lyg yra, kad agentūra tai daro. Dabar didžiausias iššūkis yra atsisėsti su įmonių valdybomis prie vieno stalo, ir matome, kad vis daugiau įmonių supranta, kad komunikacija yra viena iš tų disciplinų, kuri visoje įmonės verslo arenoje turi būti matoma ir lygiavertė su komercija, marketingu, ar net teisiniais klausimais“, – teigė R. Stonkutė.

M360