Robertas Šapalas. Lėktuvo katastrofa ir dirbtinis intelektas. Ko verslas galėtų pasimokyti

Ar esate girdėję istoriją apie 2009-aisiais Niujorke ant Hadsono upės sėkmingai nutupdytą lėktuvą ir išgelbėtus visus 155 juo skridusius keleivius? Įvykis įdomus tuo, kad JAV nacionalinė transporto saugos taryba ilgai svarstė, ar lėktuvo pilotai iš tiesų pasirinko geriausią variantą lėktuvą tupdyti ant upės. Pagrindinė priežastis, dėl ko abejojo komisija, yra ta, kad kompiuterinė simuliacija rodė, jog pilotai turėjo visas galimybes sėkmingai nutupdyti lėktuvą šalia esančiuose oro uostuose. Tačiau atliekant simuliaciją paaiškėjo, jog kompiuteris neįvertino žmogiškojo faktoriaus. Prieš priimdami sprendimą pilotai visų pirma elgėsi pagal numatytą tvarką ir tik tada, sprendė, kur nukreipti lėktuvą. Kompiuteris šio faktoriaus neįvertino.

Manau, ši istorija – geras pavyzdys, kad kompiuteris, dirbtinis intelektas bent artimiausiu metu neperpras visų žmogaus mąstymo subtilybių. Kompiuteris siūlo idealų atsakymą, kurį vien žmogaus pastangomis vargu ar įmanoma gauti. Tačiau žmogiškasis faktorius tuo ir yra įdomus, kad gali nuvesti prie visai kitų pasirinkimų. Pavyzdžiui, 1970 m. mokslininkas Geoffrey Hintonas Edinburgo universitete tyrinėjo žmogaus smegenis. Jis svajojo sukurti neuroninį tinklą kompiuteryje ir taip imituoti, kaip veikia protas.

Pasak Hintono, po ilgų metų tyrinėjimų, bandymų jam nepavyko to padaryti, tačiau ši nesėkmė leido atsitiktinai sukurti pirmąją dirbtinio intelekto versiją. Dėl to Geoffrey Hintonas ir yra vadinamas dirbtinio intelekto krikštatėviu. Kitas pavyzdys, – alchemikai, ieškoję  tikrojo jaunystės eliksyro. Ar jiems pasisekė? Ne. Tačiau, einant šio tikslo link, buvo išrasta daugybė vaistų, kuriuos naudojame ir dabar.