Tai įrodo amerikietis Džekas Veilas. Jis sutikęs žmogų gatvėje gali pasakyti apie asmenį tai, ką dažniausiai žino tik artimiausi draugai ar giminaičiai. Žinojimo paslaptis paprasta. Džekas viską suranda socialiniuose tinkluose. Kaip tai veikia, D. Veilas parodo savo prieš kelerius metus sukurtame vaizdo įraše, kuris skelbiamas interneto svetainėje „YouTube“.
Iš tiesų principas nėra sudėtingas. Džekas apsilanko socialiniame tinkle „Facebook“, „Instagram“ arba „Twitter“ ir pasižiūri, kas netoli jo buvimo vietos ką tik įkėlė nuotrauką. Turinyje turi būti pažymėta vietovė arba saitažodis (ang. hashtag), kuris sietųsi su Džeko buvimo vieta. Jeigu žmogus savo socialinių tinklų paskyrų privatumo nustatymuose yra palikęs leidimą, kad visi gali peržiūrėti jo turinį, Džekui atsiveria „durys“ sužinoti apie nepažįstamą žmogų ir pasinaudoti šia informacija. Pasak D. Veilo, žiūrint žmonių paskyras visų pirma galima pastebėti žinutes, kuriose atsispindi asmens nuomonė apie jam svarbius įvykius. Taip pat nemažai turinio yra apie tai, kur ir ką šiuo metu žmogus daro.
Panašaus pobūdžio eksperimentas buvo atliktas Briuselyje. Žmogus, prisistatantis kaip mokantis skaityti mintis, parodo, kaip per kelias minutes gali pasakyti kitų slapčiausias paslaptis. Vaizdo įraše, kurį taip pat galima rasti interneto svetainėje „YouTube”, atskleidžiama, kad šis minčių skaitymas įmanomas dėka socialinių tinklų. Briuselyje vykęs eksperimentas parodė, kad „Facebook“, „Instagram“ arba „Twitter“ žmonės dalinasi ypatingai asmenine informacija - savo banko kortelės numeriais, išlaidų išklotinėmis ir t. t.
Ką tik paminėti du pavyzdžiai parodo vieną socialinių tinklų bėdą - svetimiems žmonėms tampa lengvai prieinama kitų asmeninė informacija. Gauta medžiaga gali būti panaudota geriems arba blogiems tikslams. Užsienyje daugėja atvejų, kai vagys pasinaudoja socialiniais tinklais ir padaro kitiems žalos. „Facebook“, „Instagram“ arba „Twitter“ tampa įrankiu, kuris padeda geriau pažinti potencialią auką. Pavyzdžiui, vagys sužino juos dominančio asmens socialinę padėtį, kokius turi turtus, kur gyvena, dirba, kada atostogauja bei kur šiuo metu yra.
Specialistai pastebi, kad socialiniai tinklai taip pat naudojami grobiant vaikus. Vis daugiau jaunesnių žmonių jungiasi prie socialinių tinklų. Lengvai prieinama jų informacija gali parodyti, kur ir su kuo šiuo metu yra vaikas. Kadangi vaikai yra patiklesni, nepažįstamiems žmonėms jie yra linkę daugiau suteikti informacijos apie save.
Norint sumažinti riziką, kad jūsų asmeninė informacija būtų lengvai prieinama kitiems, reikėtų:
– Socialinių tinklų paskyrose nustatyti privatumo taisykles. Pasirinkite, kad jūsų įkeltas turinys būtų matomas tik draugams.
– Prieš priimdami nepažįstamus žmones į draugus, atidžiai pažiūrėkite jų paskyras. Tikslas – įsitikinti, ar tai yra tikra anketa. Atkreipkite dėmesį, ar paskyroje yra daugiau informacijos apie žmogų, kokiu turiniu jis dalinasi. Taip pat parašykite žinutę ir pasidomėkite plačiau apie nepažįstamą žmogų ir paklauskite, kodėl jis kviečia jus draugauti.
– Prieš keldami žinutę pagalvokite, ar tas turinys bus skirtas tik draugams, ar visiems. Jeigu tik draugams, nustatykite, kad ta žinutė būtų matoma tik tam draugų ratui.
Kokių žinučių nereikėtų kelti:
– Namų adreso;
–Telefono numerio;
– Asmens dokumentų nuotraukų;
– Vaikų nuotraukų;
– Kur šiuo metu esate, atostogaujate.