Reklamos, kurios lietuviams patinka, net jei liūdina

Po vienos ar kitos ryškesnės socialinės reklamos neretai kyla diskusijos dėl jose rodomų itin liūdnų istorijų. O diskusijose skambantys klausimai – ar neigiamas emocijas sukelianti reklama yra paveikesnė ir kaip į tokias reklamas reaguoja jas žiūrintys – verti detalesnio tyrimo. Būtent tokį neseniai atliko KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas.

Pastebi, atpažįsta, mėgsta

Visų pirma, šio tyrimo tikslas buvo pamatuoti, kokį kiekį žmonių pasiekė socialinės reklamos, ar respondentai prisimena matę reklamines kampanijas ir ar gali atpažinti prekės ženklą, taip pat siekta išsiaiškinti tokio pobūdžio reklamų patrauklumą ir emocijas, kurias sukėlė jose pasakojamos istorijos.

Tyrimui buvo pasirinktos penkių ne pelno siekiančių organizacijų, kurių veikla susijusi su pagalba socialiai jautrioms visuomenės grupėms, reklaminės kampanijos: „Mamų unijos“ fondo „Vėžio šauktiniai“, Rimanto Kaukėno labdaros ir paramos fondo „Skirk svajonei pasveikti“, Maltos ordino pagalbos tarnybos „Kai lieka tik vienatvė“, „Maisto banko“ labdaros ir paramos fondo „Pelėsis“ ir anksčiau laiko gimusių kūdikių paramos projekto „Ankstukai“ – „Gimiau nei per anksti, nei per vėlai“.

Būtent šis socialinių reklamų penketukas buvo daugiausiai transliuotas televizijoje, bet taip pat puikiai išnaudojo ir kitas masinės medijos priemones, mažesnius sklaidos kanalus. Nors tokių kampanijų biudžetai dažnai nėra dideli, jų rezultatai tikrai geri, socialinės reklamos ir jų nagrinėjamos temos yra aktualios bei pastebimos.