Ant nugaros nupiešė gėles

Londone gyvenanti, iš Druskininkų kilusi R. Račkauskytė pasakoja apie projektą sužinojusi iš socialinio tinklo „Instagram“.

„Aš jau kurį laiką sekiau Mo Ganji'o darbus (tatuiruotes kūręs menininkas – aut. past.) ir jis pasidalino šia žinia savo puslapyje“, – prisimena ji, ir priduria, kad po poros mėnesių paskambinę organizatoriai uždavė daugiau klausimų apie R. Račkauskytės pasaulėžiūrą, šiek tiek ir apie praeitį. Po kelių dienų ji apsilankė tatuiruočių salone ir galiausiai stovėjo greta 60 nepažįstamųjų.

Menininkas Mo Ganjis visiems dalyviams piešė būsimų tatuiruočių eskizus. R. Račkauskytei akį kliudė pats pirmasis jo pasiūlymas – gėlės, greta kurio buvo parašyta: „Sujungti pasaulį, reiškia sujungti grožį, kuris yra kiekviename iš mūsų. Lyg gėles vėrinyje.“

„Aš anketoje save apibūdinau kaip gamtos vaiką. Vaikystėje vėluodavau į mokyklą, nes žaisdavau su gėlėmis ar šunimis. Manau, kad tai įkvėpė „momondo“ ir Mo Ganji, o gėlės yra mano išraiška. Mo Ganjis kiekvienam piešiniui turėjo paaiškinimą“, – sako projekto dalyvė.

Visų kampanijoje pasirodžiusių žmonių tatuiruotės labai skirtingos. „Nuo šeimos (Floris) iki gamtos (Reva – pasaulinis medis), mitų (Alexander – Sizifas) ar tradicinių (Gloria – lolyniškas šokis) motyvų. Kai kurios tatuiruotės – tiesioginės istorijų reprezentacijos, kitos – metaforinės išraiškos mūsų charakterių. Nesvarbu koks dizainas, visos tatuiruotės vienaip ar kitaip atspindi žmonių ryšį“, – pabrėžia R. Račkauskytė.

Šis projektas – mintį provokuojanti idėja

Pasidaryti bendrą tatuiruotę, ant kūno liksiančią visą gyvenimą, ir dar su visiškai nepažįstamais žmonėmis – šioks toks iššūkis. Į avantiūrą nėrusi R. Račkauskytė kalba, kad dar prieš projektą norėjo skleisti pozityvias idėjas, tik nežinojo, kaip tai padaryti.

„Ir atsitiktinai atradus bei perskaičius projekto aprašymą aš iš karto suvokiau, kad radau tai, ko ieškojau. Pastaruoju metu tradiciniai būdai nelabai veikia ir projektas pasirodė įdomesnė bei mintį provokuojanti idėja“, – tikina projekto dalyvė.

Kaip pati pasakoja, niekada panašioje iniciatyvoje neteko išbandyti jėgų, nes nebuvo, kad kažkas taip imponuotų: „Esu savanoriavusi prieglaudose ir parkuose, bet niekad keliai neprasilenkė su panašiais projektais.“
Užpildė dalyvio anketą ir pamiršo

Tūkstančiai žmonių norėjo tapti kampanijos „The World Piece“ dalimi, tačiau pateko tik 61. R. Račkauskytė sako, kad pati sau uždavė klausimą, kodėl yra viena tų laimingųjų.

„Pildydama anketą sau sakiau, kad šansų būti parinktai labai mažai, o po to visai pamiršau apie projektą iki tol, kol jie man paskambino po poros mėnesių. Po filmavimo aš suvokiau, kad aš ne viena tokia buvau. Aš noriu tikėti, kad mano nuoširdus tikėjimas projektu patraukė organizatorių akis“, – pasakoja ji.

Piešinys ant kūno ir pažintis su daugybe niekada nematytų žmonių – dar ne viskas, nes laukė kelionių agentūros „momondo“ kampanijos filmavimas.

„Filmavimo diena buvo labai ilga ir varginanti, bet, manau, kad nei vienas iš mūsų nesiskųstų, nes proceso metu sukūrėme naują šeimą. Užkulisiuose turėjome galimybę vieni kitus pažinti, juoktis ir dalintis istorijomis, tačiau daugiausiai laiko praleidome priešais kameras.

Vieni kitų tatuiruotes pirmą kartą pamatėme tada, kai kameros buvo nukreiptos į mus. Priešais jas išgirdome daugiau nei 15 žmonių istorijas, kurios tikrai įkvėptų filmų režisierius. Pertraukų metu ir toliau kūrėme ryšį. O skirtumas buvo tas, kad galėjome atsisėsti ir buvome apsijuosę baltais chalatais“, – dalijasi ji.

Pasak R. Račkauskytės, po filmavimo pokalbiai nesibaigė – bendravimas persikėlė į neformalias vietas, nes nei vienas nenorėjo, kad diena taip ir baigtųsi.
Reklamoje galima matyti žmones, stovinčius ratu, o jų tatuiruotės susijungia į vieną liniją. R. Račkauskytė pastebi, kad filmavimo dienos pradžioje visiems dalyviams buvo duoti numeriai: „Aš nežinau, kaip seka buvo parinkta, bet iki šiol mes visi nešiojame numerius prie širdies. Maniškis buvo 42“, – priduria ji.

Tinkamai panaudojo savo balsą

Kelionių agentūra, paskelbusi kampaniją, pristatė ir atliktą tyrimą. Jo duomenimis, žmonės pasaulį suvokia kaip labai susiskaldžiusį. Šiomis dienomis 49 proc. žmonių tiki, kad visuomenė yra mažiau tolerantiška nei buvo prieš penkerius metus, rašo netimperative.com.

„Aš manau, kad pasaulis šiuo metu išgyvena labai didžiulius pokyčius. Vis daugiau žmonių atranda savo balsus ir kartais atrodo, kad visi šneka tuo pačiu metu. Įsivaizduokite salę žmonių, kurioje visi bando išsakyti savo nuomonę tuo pačiu metu. Triukšmas toks, kad nei vienas negirdi šalia stovinčio žmogaus, ar netgi pačio savęs. Galime drąsiai tai vadinti chaosu ir nemanau, kad minios su tuo ginčytųsi“, – tikina R. Račkauskytė.

Nepaisant to, projekto dalyvė pastebi, kad tai nėra blogas dalykas: „Tyla yra žymiai baisiau. Tyla reiškia, kad mes nejudame į priekį, tyla reiškia, kad mes nebendraujame. Pokalbis yra vienintelis būdas suprasti vienas kitą. Aš manau, kad žmonija mokosi ne tik išsireikšti, bet ir išklausyti vienas kitą. Kartų skirtumai šiandien yra patys didžiausi, nei bet kada ankščiau per visą žmonijos istoriją. Mes bandome atrasti naujus bendravimo metodus. Aš tikiu, kad chaosas netruks amžinai. Tikiu, kad žmonės yra žymiai tolerantiškesni šiandien nei prieš 5, 10 ar 20 metų. Apie problemas šnekame daugiau.“

Ši patirtis išmokė kantrybės ir išklausyti žmonių istorijas, neslepia R. Račkauskytė. „Mes visi turime įprotį smerkti kitus kartais per anksti, nežinodami jų istorijų ir kodėl jie yra tokie, kokie yra. Stovėdama rate ir klausydama kitų istorijų, visiškai skirtingų nei mano pačios, aš sugebėjau atrasti dalelių, kurias galėjau pritaikyti sau.

Taip atsitiko tik dėl to, nes buvau vos ne „priversta“ išklausyti, negalėjau pertraukti, neturėjau nieko, kas mane išblaškytų. Filmavimo metu mes buvome tiesiog nepažįstami žmonės, neturintys, kur pasislėpti. Buvome tiesiog žmonės su istorijomis. Mūsų istorijos yra mes. Ne tai, kiek uždirbame, kokias pareigas užimame, ką pažįstame, kaip rengiamės ar kokią mašiną vairuojame“, – kalba ji.
Nors ji niekada nesinaudojo „momondo“ paslaugomis, matė ankstesnį kelionių agentūros projektą „DNA Journey“: „Unikalus „momondo“ bendravimas yra gerbtinas. Jie primena, kad mes visi žmonės, visi su istorijomis ir visi su svajonėmis. Mus skiria tik tai, kur gimėme, aplinka, kurioje užaugome, ir prietarai. Manau, jie naudoja savo balsą idealiai.“

M360 primena, kad kampaniją „The World Piece“ kūrė danų agentūra „&Co“, Anglijoje veikianti gamybos kompanija „Smuggler“ ir režisierius Joshua Neale'as.