Europos Parlamentas antradienį pritarė prieštaringai vertinamai autorių teisių reformai, kurią remia naujienų ir muzikos kompanijos, bet kritikuoja didelės technologijų firmos ir interneto laisvės gynėjai.

Nepaisant intensyvių debatų parlamente ir šalininkai bei priešininkų lobistinių pastangų, europarlamentarai Strasbūre priėmė teisės akto projektą 348 balsais prieš 274. Dar 36 EP nariai susilaikė.

Dvejus metus rengtai reformai garsiai pritaria žiniasklaidos organizacijos ir artistai, norintys gauti didesnę grąžą iš jų turinį naudojančių interneto platformų, tokių kaip „YouTube“ ar „Facebook“. Kaip skelbta anksčiau, ši reforma leistų žiniasklaidos priemonėms gauti pajamas iš interneto milžinų už jų turinio fragmentų, pavyzdžiui, antraščių, nuotraukų ar tekstų ištraukų skelbimą tokiose platformose kaip „Google News“ ar „Facebook“.

Daugiausiai ginčų kelia šio teisės akto 11 ir 13 straipsniai. 11 straipsnis kartais vadinamas nuorodos mokesčiu, nes reikalautų tokių kompanijų kaip „Google“ turėti licencijas leidėjų sukurtam turiniui, kuris rodomas per „Google News“.

13 straipsnis reikalauja, kad tokios kompanijos kaip „Reddit“ prižiūrėtų, koks turinys jose skelbiamas ir filtruotų jį taip, kad būtų išvengta įžeidžiančio turinio. Teisės akto kritikai sako, kad šio teisės akto įsigaliojimas taip pat gali reikšti tokių turinio formų kaip interneto memai išnykimą.

Balsuojant dėl teisės akto priėmimo nuomonės taip pat buvo prieštaringos. Europos Parlamento narė Julia Reda įvardino teigiamo sprendimo priėmimą kaip juodą dieną interneto laisvei, rašo portalas „Business Insider“ .

„Google“ savo „Twitter“ paskyroje pasidalino pozicija, kad toks sprendimas įneš daug teisinių neaiškumų ir pakenks Europos kūrybinei ir skaitmeninei ekonomikai.


Įvairiose Europos šalyse, tarp kurių – Vokietija, Švedija, Lenkija, Šveicarija, Austrija, Portugalija, gatvėse prasidėjo žmonių, nepritariančių šiems pokyčiams, protestai.

Sprendimas teisiškai įsigalios, kai jam pritars Europos Taryba. Ji teigia patvirtinsianti šią priemonę, tačiau skaičiuoja, kad jos įgyvendinimui prireiks dviejų metų.

Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė sako, kad aiškiau įvertinti, kokius pokyčius atneš ši direktyva, bus galima įvertinti maždaug po savaitės, kai bus oficialiai paskelbtos visos jos formuluotės. Tačiau ji pabrėžia, kad šios direktyvos priėmimas Europos Parlamente nereiškia, kad ji automatiškai pradės galioti Lietuvoje – po Europos Tarybos patvirtinimo, ji dar turės būti perkelta į nacionalinę teisę.

„Kai pritars Europos Taryba ir kai mūsų parlamentas šitą direktyvą perkėlinės į įstatymus, bus labai svarbu, kad jie nustatytų mechanizmą, koks būtų tas santykis tarp paieškos sistemų ir naujienų portalų, kompiuterinių leidinių, kurie teikia informaciją. Kiekviena šalis žiūri, kaip ji perkelia direktyvą: ar tik esmines nuostatas, ar šalia kažko papildo, ar kažką dar aiškina, nes kiekvienoje šalyje teisė yra skirtinga“, – aiškino A. Žilinskienė.

Pasak jos, nuo parlamento sprendimo priklausys, ar direktyva bus perkelta vienodai visoms žiniasklaidos priemonėms, ar kiekvienai bus palikta teisė derėtis priimti sprendimus atskirai ir kitos direktyvos detalės. „Tačiau dabar svarbiausia, sulaukti tikslių formuluočių, nes apie jas dar buvo diskutuojama ir balsavimo metu“, – kalbėjo ji.

BNS
M360