Gyvena kartu su studentais
Feisbuke pasklidus skelbimui, kad prekybos tinklas „Maxima“ darbuotojus kviečia gyventi jų bendrabutyje Vilniuje, užvirė diskusijos, kas po tokiu pasiūlymu slypi ir ar tokia strategija gali būti veiksminga. Vienoje populiarioje feisbuko grupėje buvo ironizuojama, kad šis pasiūlymas tiems, kas neįstojo į mokymo įstaigą Vilniuje, bet ten gyventi vis tiek svajoja, o mama nesutinka apmokėti tos svajonės. Tokiu atveju, šmaikštaujama, yra kita mama.
Skelbimas atrodo tikrai kaip orientuotas į jaunimą: žadamas ne tik bevielis interneto ryšys, vieta automobiliui, bet ir skalbimo mašina, viryklė, du kartus per mėnesį keičiama patalynė. Be to, aplinka labai studentiška: tame pačiame pastate įsikūręs Vilniaus dizaino kolegijos bendrabutis, o prekybos tinklas „Maxima“ nuomojasi vieną jo aukštą.
„Maximos“ atstovai patvirtino, kad šis skelbimas – tikrai ne pokštas, o jų personalo politikos dalis. „Savo darbuotojus siekiame ne tik išlaikyti, tačiau ir pritraukti naujų, nes „Maxima“ nuolat investuoja bei kuria naujas darbo vietas Lietuvoje. Jau praėjusių metų rudenį Vilniuje, Kauno gatvėje duris atvėrė „Maximos“ darbuotojams skirtas, 60 žmonių talpinantis bendrabutis, kuris tarp mūsų darbuotojų netruko sulaukti pasisekimo“, – sakė „Maximos“ personalo departamento direktorė Giedrė Užubalė.
„Bendrabutyje gyvena iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių atvykstantys 15-oje mūsų padalinių Vilniuje dirbantys, įvairaus amžiaus ir skirtingą patirtį sukaupę mūsų darbuotojai – kasininkai, pardavėjai, salės, cechų ir sandėlių darbuotojai. Šiuo metu bendrabutyje gyvena mūsų kolegos iš Utenos, Varėnos, Eišiškių, Molėtų ir kt. Darbo dienomis šie darbuotojai gyvena bendrabutyje, o laisvadieniais paprastai sugrįžta į namus. Tokiu būdu žmones, ypač jaunimą, kurie neturi galimybių apsigyventi sostinėje, ar susiduria su sunkumais rasdami darbą gimtajame krašte, skatiname atvykti ir dirbti sostinėje“, – komentavo „Maximos“ atstovė.
Pasak G. Užubalės, tai, kad darbuotojas gyvena bendrabutyje, įtakos jo atlygiui neturi. „Bendrabutyje gyvenantiems darbuotojams papildomai niekas nekainuoja – nei apgyvendinimo paslaugos, nei komunaliniai mokesčiai. O gyvenimo sąlygos – iš ties geros: yra visi reikalingi baldai, buitinė technika, belaidis internetas, kas dvi savaites keičiama patalynė. Šalia bendrabučio – nemokamos automobilių parkavimo vietos, patogus susisiekimas viešuoju transportu“, – pasiūlymą gyrė ji.
Šią praktiką „Maxima“ perkėlė iš Palangos: ten vasaros sezono metu jau dvejus metus veikia darbuotojus apgyvendinantis bendrabutis. „Jis talpina 80 žmonių ir šiltuoju metų laiku taip pat yra visiškai užpildytas. Jame apsigyvena ne tik sezoniniai, tačiau ir nuolatiniai mūsų darbuotojai, kuriems suteikiame galimybę įprastą darbo vietą, pavyzdžiui, Jonavoje ar Marijampolėje, keliems mėnesiams išmainyti į darbą prie jūros. Mūsų darbuotojai labai vertina galimybę vasarą praleisti viename mėgstamiausių Lietuvos kurortų“, – teigė ji, pridėdama, kad „Maxima“ kiekvieną dieną savo darbuotojus iš įvairių miestų ir rajonų veža į ir iš darbo Vilniuje.
Remiasi standartiniais konkuravimo būdais
Kiti Lietuvoje veikiantys prekybos centrai sakė panašių galimybių ar kitų nestandartinių darbuotojų paieškos būdų netaikantys. Tarp jų minimų privalumų darbuotojams – karjeros galimybės, draugiška aplinka, nemokamas maitinimas, atsižvelgimas į darbuotojų nuomonę ir pan.
„Nuolatos jaučiame konkurenciją mažmeninės prekybos sektoriuje dėl darbuotojų. Mūsų prekybos tinklas deda visas pastangas, kad galėtų išlaikyti savo darbuotojus ir pritraukti naujų. Be efektyviai valdomų žmogiškųjų išteklių, prekybos tinklo darbas ir augimas nebūtų įmanomi“, – sakė „Iki“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė.
„Mūsų darbuotojams svarbūs darbdavio teikiami privalumai, tokie kaip sveikatos draudimas, mokymai darbuotojams, nemokamas darbuotojų maitinimas, darbuotojų pervežimas į atokiau įsikūrusias parduotuves, logistikos ar gamybos centrus, pašalpos darbuotojų šeimoms susituokus ar nutikus nelaimei, kitos naudos darbuotojams ir jų šeimos nariams. Taip pat mes rūpinamės darbuotojų aktyviu laisvalaikiu, skatiname sveiką gyvenseną, suteikiame galimybę mokytis ir tobulėti, siūlome jiems daugybę karjeros galimybių“, – vardino ji.
Koncentruojasi į esamus darbuotojus
Tuo tarpu „Rimi“ ir „Norfa“ atstovai svarbesniu veiksniu laiko ne naujų darbuotojų pritraukimą, o esamų išlaikymą. „Savo didžiausią dėmesį šiuo metu skiriame jau esamų darbuotojų išlaikymui. Siekiame, kad mūsų darbuotojai būtų laimingi, patenkinti ir norėtų dirbti mūsų įmonėje. Tad didesnė dalis mūsų veiksmų yra skirti motyvuoti esamus darbuotojus – o čia galime vardinti įvairius privalumus, kurie yra svarbūs skirtingiems darbuotojams. Vieniems svarbus lankstus grafikas ir nemokamas maitinimas, kiti džiaugiasi draugiška aplinka mūsų įmonėje ir galimybėmis mokytis bei auginti savo kompetencijas, tretiems svarbus studijų finansavimas arba įvairios veiklos įmonės viduje, į kurias gali įsitraukti“, – sakė „Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė.
„Rimi“ taikomos priemonės, kurių nėra kituose prekybos centruose - „Bičiulystės“ ir „Atvesk draugą“ programos. „Programos „Bičiulystė“ metu kiekvienas naujas darbuotojas „gauna“ bičiulį darbe, kuris padeda greičiau įsilieti į kolektyvą ir drąsiau jaustis pirmomis darbo dienomis, kai tos drąsos tikrai reikia. Programoje „Atvesk draugą“ mūsų darbuotojai siūlo mūsų įmonėje dirbti savo pažįstamiems, o tai reiškia, kad ir jiems paties gera dirbti „Rimi“, – pasakojo G. Bielskytė.
Pasak „Norfos“ atstovo spaudai Dariaus Ryliškio, „Norfa“ neturi didesnių problemų dėl darbuotojų, todėl jiems nereikalingi nestandartiniai būdai, kaip jų ieškoti. „Mums užtenka standartinių veiksmų, kurie yra, pavyzdžiui, tinkama atlyginimų mokėjimo politika. Mes manome, kad mūsų įmonės atlyginimų politika skiriasi nuo konkurentų: mūsų atlyginimai yra vieni didžiausių, jie priklauso nuo darbo rezultatų ir jei žmogus efektyviai dirba, jis daugiau ir uždirba. Pavyzdžiui, kasininko atlyginimas priklauso nuo asmeninės ir parduotuvės apyvartų, taip pat nuo aptarnautų klientų skaičiaus bei nuo aptarnavimo kokybės. Darbuotojų kaita yra, bet nėra tokia didelė, kad reikėtų tokių nestandartinių būdų, kurie galbūt rodo kitų turimas problemas“, – spėjo „Norfa“ atstovas Darius Ryliškis.
„Lidl“ koziris – kruopščiai apmokami viršvalandžiai
Ką savo darbuotojams siūlo pastaraisiais metais sumaištį rinkoje sukėlęs prekybos tinklas „Lidl“? Be to, kad kaip ir kitų prekybos tinklų, šio tinklo atstovai kalba apie stabilias darbo vietas, karjeros perspektyvas ar konkurencingą atlygį, vienas iš „Lidl“ darbo organizavimo išskirtinumų – elektroninė darbo laiko apskaitos sistema. „ Ji užtikrina, kad tiek darbo, tiek pertraukų, kurios yra privalomos, laikas būtų tiksliai skaičiuojamas, o už kiekvieną viršvalandžių minutę – sąžiningai atlyginama. Parduotuvių darbuotojų darbo grafikas – slankusis, taigi sudaroma galimybė lanksčiai planuoti darbą ir laisvalaikį“, – komentavo „Lidl Lietuva“ atstovė Valerija Lebedeva.
„Taip pat paminėtina, jog nuo šių metų birželio visų „Lidl Lietuva“ darbuotojų darbo sutartyse numatytos papildomos atlyginimo kėlimo pakopos. Įmonė investuoja į ilgalaikį bendradarbiavimą ir šitaip išreiškia padėką už lojalumą bei motyvaciją ir skatina darbuotojus siekti daugiau“, – pridėjo ji.