Tinklaraštininkų atlygis – vieša paslaptis
Lietuvos tinklaraštininkai sėkmingai seka Vakarų pavyzdžiu ir tampa puikiu kanalu prekės ženklams, norintiems pristatyti savo produkciją savo tikslinei auditorijai. Tačiau šiai tendencijai sparčiai populiarėjant, išryškėjo ir neigiamos jos pasekmės: jei Vakarų šalyse jau nusistovi taisyklės, kaip tokią reklamą žymėti, Lietuvoje to daugelis tinklaraštininkų ar socialinių tinklų žvaigždžių nedaro.
„Niekam ne paslaptis, kad su blogeriais dažniausiai yra atsiskaitoma: kartais duodama pabandyti produktų, siūlomi prizai konkursams ar tiesiog sumokama už reklamą. Tokia praktika yra visur, bet, man atrodo, Lietuvoje blogeriai pradėjo peržengti ribą: bent mano naujienų sraute pasirodo labai daug naujienų, kurias suprantu kaip blogerių skelbiamą nežymėtą reklamą. Būna, jie reklamuoja draudimo bendroves, taip pat maisto papildus ar vaistus, ir niekur nėra išaiškinama, kad gali būti papildomų sąlygų, ar koks gali būti šalutinis poveikis, ko, pavyzdžiui, reklamoje televizijoje niekaip negalėtų būti“, – pasakoja tinklaraščio „MadMom“ autorė G. Ruškienė.
G. Ruškienė pastebėjo ir augantį kitų tinklaraščių skaitytojų nepasitenkinimą. „Reklaminio turinio bloguose yra labai daug, galbūt kokie 50 proc. Skaitydama kitus blogus pastebėjau komentarus, kad pas jus vien tik reklama, tad nenorėdama, kad ir pas mane atsirastų tokių komentarų, nusprendžiau reklaminį turinį išskirti“, – sako tinklaraštininkė.
Savo skaitytojams ji pranešė nuo šiol žymėsianti turinį skirtingomis grotažymėmis: #reklama – jei įrašas buvo apmokėtas, #ProduktoTestavimas – jei įmonė davė nemokamai išmėginti produkcijos ir #mecenatas, jei įmonė davė prizų organizuojamam konkursui. Kai kurių kitų tinklaraščių autoriai taip pat pasidalino įrašu su siūlomomis žymomis, kviesdami su savo skaitytojais sąžiningai elgtis visą tinklaraštininkų bendruomenę.
Tiesa, G. Ruškienė priduria, kad nors idėja išliks, patys žymėjimai gali kiek keistis. „Sulaukiau pastebėjimų, kad tokie pasirinkti žodžiai gal kiek atstumiantys. Pavyzdžiui, Beata savo bloge turi žymėjimą #GerųProduktųReklama, ir tai skamba labai teigiamai. Tad dar ieškau tinkamiausio varianto“, – pasakoja ji.
Supykdė didžiuosius žaidėjus
G. Ruškienė džiaugiasi, kad paskelbusi šią iniciatyvą iš verslininkų sulaukė tik teigiamų reakcijų: nė vienas, su kuriais ji iki šiol bendradarbiavo, nepanoro nutraukti partnerystės, be to, netgi atsirado naujų susidomėjusių klientų. Be abejo, tinklaraščio skaitytojai taip pat sureagavo labai teigiamai.
Tačiau patys tinklaraštininkai sureagavo dvejopai. „Pastebėjau, kad šią iniciatyvą palaiko mažesnių blogų, turinčių iki 10 tūkst. skaitytojų, autoriai, taip pat blogerės, kurios yra gyvenusios užsienyje, kur žymėti įrašus #ad, #PR ar #sponsored yra visiškai įprasta. Daugiausiai neigiamų reakcijų sulaukiau iš didžiųjų maisto ar vaikų auginimo temomis rašančių blogų savininkių, kurios sako, kad tai jų pajamų šaltinis, jos nesiruošia žymėti ir taip atstumti potencialių klientų ir užsakovų. Viena iš didžiųjų blogerių mane net užblokavo ir išmetė iš uždaros blogerių grupės“, – pasakoja G. Ruškienė.
Visgi, jos pradėta iniciatyva po truputį plinta: be to, kad tinklaraštininkai pradėjo diskutuoti, ar turi žymėti reklamą, keliami ir kiti susiję klausimai, pavyzdžiui, tinklaraštininkui privalomi mokesčiai. Blogerių agentūra save įvardinantys „Geri blogai“ sako paskyroje tinklaraštininkus paragino artėjant šventėms visiems sąžiningai deklaruoti gautas dovanas.
Reguliuojama tik teoriškai
Ši G. Ruškienės iniciatyva skatina tinklaraštininkus savo noru elgtis sąžiningai su skaitytojais, tačiau teoriškai tai turėtų būti ne jų laisvas pasirinkimas, o įstatymu numatyta pareiga. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 8 straipsnis skelbia, kad paslėpta reklama yra draudžiama, ir tai galioja visiems – tarp jų ir tinklaraštininkams ar socialinių tinklų žvaigždėms.
Jei to nėra laikomasi, vartotojai gali kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT), tačiau ji labai retai fiksuoja pažeidimus. VVTAT sprendimą priima vertindama, ar vartotojas gali nesuprasti skleidžiamos informacijos tikrojo tikslo, taip pat atsižvelgia į tai, kur yra skleidžiama informacija ir kas ją skleidžia. Pavyzdžiui, kalbant apie socialinių tinklų žvaigždes, VVTAT laikosi nuomonės, kad jos skleidžia subjektyvią nuomonę, kuri negali būtu suprantama kaip objektyvus paslaugų ar prekių vertinimas, be to, mano, kad jų skaitytojai iš to, kad jos viešai pasakoja uždirbančios iš reklamos, supranta, kad tai gali būti reklaminis turinys, tad už jį kaip už paslėptą reklamą nebaudžia (plačiau apie tai buvo rašyta šiame M360 straipsnyje).