Influencerių ieškojo pensijų fondai
Savo įraše S. Vaitulionis įvardino sužinojęs, kad jo mamos pensija siekia 221 eurą ir teigė susimąstęs apie tai, kad Sodra Lietuvoje nepasirūpins niekuo, todėl reikia savo senatvės pensija rūpintis patiems ir ją kaupti per antrą ar trečią pensijų pakopą.
Šis įrašas socialiniuose tinkluose užvirė diskusijas: politikė Aušra Maldeikienė kėlė klausimą, kiek pats S. Vaitulionis sumoka įmokų Sodrai, iš kurių mokama ir jo mamos pensija, o žurnalistas Andrius Tapinas pasidalino pasakojimu, kad kaip tyčia prieš kelias savaites ir į jį kreipėsi pensijų fondų lobistai ir bandė siūlyti bendradarbiauti, keldamas retorinį klausimą, ar tikrai tai gali būti tik sutapimas.
„Kaip senais „Pinigų kartos“ laikais, kai lobistai mėgindavo prastumti temas, nors žinojo, kad už pinigus niekada nedirbame. Bet čia, matyt, projektų vadovė nesigilino ir ėjo pagal influencerių sąrašą. Įdomu, kada jie susivoks, kad tokie kaip Vaitulionis, kurie jau ne kartą yra užlėkę, juos labiau diskredituoja nei padeda“, – M360 komentavo A. Tapinas.
A. Tapinas sakė tiksliai negalintis įvardinti jam bendradarbiauti siūliusios organizacijos, nes tiesiog neįsidėmėjo jos po pokalbio telefonu. Tačiau kitas žinomas Lietuvoje influenceris, norėjęs likti neįvardintu, pasakojo, kad tokį pasiūlymą buvo gavęs iš Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA).
Gavo pinigų ar ne?
Pats S. Vaitulionis teigė manantis, kad jei jis neįvardino jokio konkretaus pensijų fondo ar kito prekės ženklo, tai nėra paslėpta reklama, tad jis nesijaučia padaręs kokį nors nusižengimą.
„Aš manau, kad aš užvedžiau labai gerą diskusiją ir mano postas buvo konkrečiai apie mano mamą, ir realiai mano žinutė buvo apie tai, kad reikia galvoti, iš ko gyvensime senatvėje, kad nereikėtų skursti. Kadangi šita tema akivaizdžiai yra labai aktuali, iš to, kiek žmonių įsitraukė apie ją diskutuoti, aš manau, kad ji tikrai labai svarbi visiems žmonėms. Ir jei dabar pagalvosime apie tai, iš ko reikės gyventi senatvėje, galbūt nebadausime“, – kalbėjo jis.
„Taip, apmokėta, bet šiuo atveju aš nematau, kur yra kažkokia problema, nes tikrai nieko nereklamavau. Net neketinu meluoti, nes neįžvelgiu, kur yra problema. Labai norėčiau sužinoti, ką aš reklamavau? Čia kaip konferencijose, kur žmonėms irgi mokama už pranešimus. Aš sukėliau diskusiją ir labai džiaugiuosi, kad žmonės į ją įsitraukė“, – pakartojo S. Vaitulionis, užtikrindamas, kad tikrai sumokės visus mokesčius už pajamas, gautas už šį įrašą.
Paklaustas, kas sumokėjo už šį įrašą, S. Vaitulionis apsiribojo atsakymu, kad tai buvo agentūra, nesutikdamas atskleisti, kokia konkreti ir kas užsisakė šias paslaugas pas agentūrą. Praėjus porai valandų po pokalbio S. Vaitulionis paskambino pasakyti, kad jis netiksliai suformulavo mintį. „Sumokėjimo jokio tai nėra, faktiškai man niekas nėra sumokėjęs. Faktas yra, kai pinigai yra sąskaitoje“, – kalbėjo jis.
To, kad agentūra į jį kreipėsi, jis neneigė. Ar tai reiškia, kad išgirdęs idėją jis pasisiūlė pakalbėti nemokamai? „Ne, nesakiau, kad nemokėkite, bet sąskaitos niekam nesu išrašęs“, – sakė jis.
Paklaustas, ar tai reiškia, kad jis sąskaitą dar išrašys, S. Vaitulionis tiesiai neatsakė, tik juokėsi, kad jis gali daug kam išrašyti sąskaitą.
Pernai liepą S. Vaitulionis buvo įkliuvęs į skandalą, kai paaiškėjo, kad jo kritika Vilniaus savivaldybei taip pat buvo apmokėta. Tąkart tokios paslaugos buvo užsakytos per su influenceriais dirbančią agentūrą „fomo“.
LIPFA atstovė žiniasklaidai Gintarė Saulytė-Šulgat teigė, kad asociacija niekam iš influencerių nemokėjo ir pinigų nesiūlė. „Nė vienas iš asociacijos narių nevykdė jokių mokėjimų ir tiesiog dabar su Saugirdu buvo tokia situacija, kad feisbuke turime „Mano pensija“ puslapį, kur vykdome tą komunikaciją ir ten pasisako daug įvairių, žinomų, garsių žmonių, ką jie mano apie savo ateitį, apie kaupimą pensijai ir tiems visiems žmonėms tikrai nėra nieko mokama – tiesiog skelbiame iš anksto su jais suderinę jų nuomonę. Taip pat buvo kreiptasi ir į Saugirdą, paklausėme jo nuomonės, tada ten taip ir atsirado jų įrašas, kuris su mumis nebuvo derintas“, – sakė ji, pabrėždama, kad nuomonės skelbiamos ne už atlygį, o tų, kurie sutiko prisidėti geranoriškai.
Atkreipė VVTAT dėmesį
Į šį S. Vaitulionio įrašą dėmesį atkreipė ir influencerių stebėseną vykdanti Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT).
„Tarnyba taip pat matė tą įrašą. Kaip ir pats skleidėjas nurodė, yra taip, kad jis nenurodė konkrečių pensijų kaupimo fondų. Bet kai yra vertinama, tarkime, ar tai gali būti laikoma paslėpta reklama, yra vertinama visa visuma to, kas yra sakoma. Tai iš dalies gal ir galima suprasti, kad kalbama apskritai apie kaupimo fondus, nors iš tikrųjų nėra nurodytos konkrečios bendrovės. Tačiau influenceriai, nuomonių formuotojai skleisdami reklamą ar kažkokią kitą informaciją turėtų būti labai atidūs tos informacijos sklaidai, kadangi sekėjai gali neatskirti, ar tai yra šiaip jo nuomonė, ar reklama. Tai šiuo atveju vertinimo galutinio negalime padaryti, kadangi kai yra vertinama, kad gali būti paslėptos reklamos atvejis, tai įvertinimui reikia įrodymų, nes žodžiais negalima to konstatuoti“, – aiškino VVTAT nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus l.e.p. vedėja Inga Grinevičė.
„Reklamos įstatymas nustato paslėptos reklamos draudimą ir yra nurodoma, kad reklama turi būti aiški, atpažįstama pagal pateikimo formą, ir jeigu tikėtina, kad visuomenės informavimo priemonėje skleidžiama informacija nėra aiškiai atpažįstama vartotojui, ji turėtų būti pažymėta kaip reklama. Būtent dėl to šiais metais ir vykdome influencerių stebėseną, žiūrime, kaip jie skleidžia tą reklamą, nes vien tai, kad reklamos įstatymas nedetalizuoja, kaip turėtų būti skleidžiama informacija socialinėje erdvėje, rodo, kad įstatymas ganėtinai senas ir šiuo metu rengiame tas gaires, kaip jie turėtų tai nurodyti“, – sakė I. Grinevičė.
I. Grinevičė sakė, kad VVTAT išsiuntė raštą S. Vaitulioniui, kuriame nurodoma, kad jei tai yra reklama, tai turėtų būti pažymėta grotažyme #reklama. „Mūsų buvo siūlymas, kad pažymėtų teksto pradžioje, ne kur nors viduryje ar apačioje“, – komentavo ji.
Už paslėptos reklamos skleidimą yra taikomos finansinės baudos nuo 289 iki beveik 9 tūkst. eurų.
I. Grinevičė aiškino, kad šis konkretus atvejis dar nėra ištirtas, bet kalbant bendrai, net jei nėra sutarties tarp reklamos užsakovo ir skleidėjo, tai dar nereiškia, kad nebus įrodomas reklamos įstatymo pažeidimas.
„Kai tiriamas bet koks reklamos įstatymo pažeidimas, tarnyba ar bet kuri kita už reklamos įstatymo priežiūrą atsakinga institucija turi teisę gauti informaciją reikalingą nagrinėti tyrimui, o reklamos skleidėjai turi tą informaciją pateikti. Už jos nepateikimą taip pat yra taikomos sankcijos. Aišku, turbūt niekada neišvengsime tokių būdų, kai bandys kažkaip kitaip paslėpti kažkokius tarpusavio susitarimus, bet vėlgi komisija sprendžia pagal pateiktos informacijos pobūdį, kas ten pateikiama. Tai nereiškia, kad jei nepateiks sutarties, užkirs kelią konstatuoti, kad yra reklamos įstatymo pažeidimas. Sutartis yra vienas iš būdų, kuris gali parodyti, kokia yra situacija, bet tai nėra vienintelis būdas parodyti, kad buvo skleidžiama paslėpta reklama“, – sakė I. Grinevičė.