„Edelman Trust Barometer“ yra pasaulinis tyrimas, kurį atlieka didžiausias pasaulinis komunikacijos tinklas „Edelman“. Atliekant šį tyrimą apklausiama 33 tūkst. žmonių 28 pasaulio šalyse. Tyrimas pristatomas pasauliniame ekonomikos forume Davose.
Pasaulyje vyrauja nesėkminga pasitikėjimo ekosistema, kuri negali įveikti siaučiančios infodemijos, t.y. per didelio informacijos kiekio. Dažnai jis yra nepatikimas, greitai plinta ir apsunkina sprendimų priėmimą. Keturios institucijos – verslas, vyriausybės, NVO ir žiniasklaida – pateko į informacinio bankroto aplinką ir privalo atkurti pasitikėjimą bei nubrėžti naują kelią į ateitį.
Pasaulinė pandemija išbando pasitikėjimą
Covid-19 pandemija, dėl kurios prarasti milijonai gyvybių, sumažino pasitikėjimo rodiklius visame pasaulyje. Tai akivaizdžiai pastebima sumažėjus pasitikėjimui dviem didžiausiomis pasaulio ekonomikomis – JAV ir Kinija. Pasitikėjimas vyriausybėmis visame pasaulyje trumpam šoktelėjo 2020 metų gegužę, kai žmonės joms patikėjo vadovauti kovai su Covid-19 ir atkurti ekonominę sveikatą. Tačiau vyriausybės neatlaikė šio bandymo ir iššvaistė pasitikėjimo kreditą, praradusios daugiausiai pasitikėjimo per pastarąjį pusmetį.
„Lietuvoje galime stebėti tuos pačius procesus, kuriuos išgyvena visas pasaulis – visuomenė nepasitiki valdžios komunikacija, kuri dažnai yra gynybiška. Kaip parodė ankstesnis tyrimas, visuomenė nori girdėti specialistų – epidemiologų, gydytojų – balsus, kokia yra tikroji pandemijos situacija“, – sako „Edelman“ tinklui Lietuvoje atstovaujančios ryšių su visuomene agentūros „PR Service/Edelman Affiliate“ vadovė Romualda Stonkutė.
Lyderystės krizė
Mažėjant pasitikėjimui visame pasaulyje, žmonija ėmė ieškoti lyderystės ir sprendimų. Ji atmetė kalbančias galvas, kurios, žmonių manymu, nėra patikimos. Tiesą sakant, nė vienu iš vadovaujančių visuomenės lyderių – vyriausybės vadovais, generaliniais direktoriais, žurnalistais ir net religiniais lyderiais – nėra pasitikima. Visuomenė nemano, kad kas nors iš jų elgiasi teisingai – pasitikėjimo jais rodikliai sistemiškai sumažėjo.
Atkreiptinas dėmesys, kad generalinių direktorių kaip lyderių iššūkis tampa dar aštresnis, nes būtent šiems verslo žmonėms tenka spręsti šiandienines problemas.
Siaučia infodeminis nepasitikėjimas
Neturėdami patikimo vadovavimo šaltinio, žmonės nežino, kur ir kaip gauti teisingos informacijos. Visuotinė infodemija paskatino krintantį pasitikėjimą visais naujienų šaltiniais – užfiksuotas žemiausias pasitikėjimas socialinės (35 proc.) ir valdomos žiniasklaidos (41 proc.) srityse. Tradicinė žiniasklaida (53 proc.) prarado pasitikėjimą visame pasaulyje tiek, kiek niekada iki šiol nebuvo praradusi.
Mažėja pasitikėjimas pateikiama informacija
Ši neteisingos informacijos ir nepasitikėjimo banga kelia grėsmę atsigavimui nuo pandemijos, nes žmonės labai įtariai vertina ir dvejoja dėl Covid-19 vakcinų. Tiesą sakant, tarp tų žmonių, kurie netikrina informacijos šaltinių, yra daug mažiau norinčiųjų skiepytis naujai atrasta vakcina per pirmuosius metus (59 proc.). Tie žmonės, kurie tikrina informacijos šaltinius arba vadovaujasi keliais šaltiniais, skiepytis yra linkę labiau (70 proc.).
Dideli lūkesčiai keliami verslui
Nors atrodo, kad pasaulį temdo nepasitikėjimo ir klaidingos informacijos pergalė, tačiau žmonės pasitiki verslu. Šių metų tyrimas rodo, kad verslas yra patikimiausia institucija tarp keturių tirtų (verslo, vyriausybių, NVO ir žiniasklaidos). Tai vienintelė patikima institucija, turinti 61 proc. pasitikėjimo lygį visame pasaulyje. Ją vienintelę žmones laiko etiška ir kompetentinga.
Kai nėra pasitikėjimo vyriausybe, žmonės viliasi, kad verslas imsis iniciatyvos ir užpildys tuštumą. Tuo tarpu verslui keliami lūkesčiai, išspręsti šiandienos iššūkius, dar niekada nebuvo tokie aukšti. Padidėję lūkesčiai verslininkams kelia naujus reikalavimus: nukreipti dėmesį į visuomenės poreikius, pasitelkiant tokį griežtumą, įsigilinimą ir energiją, kokie galioja ir valdant verslą.
Lūkesčiai verslui labai išaugo, taip pat atsirado naujos sritys, į kurias verslas turi atkreipti dėmesį. Pavyzdžiui, svarbiausias, pasitikėjimą verslu stiprinantis veiksmas dabar yra informacijos kokybė. Verslas turi pasirūpinti, kad patikima informacija būtų perduota jų darbuotojams ir visuomenei. Daugiau nei pusė respondentų (53 proc.) mano, kad ne tik žiniasklaida, bet ir verslo įmonės privalo panaikinti patikimos informacijos trūkumą.
Žvilgsnis į ateitį
Pasitikėjimas išlieka svarbiausia valiuta ilgalaikiuose santykiuose tarp keturių tirtų institucijų ir suinteresuotųjų šalių. Visų pirma, šiuo turbulencijos laikotarpiu pasitikėjimas yra veiksnys, kuris vienija visuomenę. Todėl jo atkūrimas bei augimas šiuo metu yra gyvybiškai svarbūs. Kiekviena institucija turi nepriekaištingai atlikti savo vaidmenį, susigrąžindama visuomenės pasitikėjimą ir sustabdydama patikimos informacijos badmetį.
– Verslas turi pateisinti išaugusius lūkesčius, vadovams būtina imtis atsakomybės už žinomus ir naujus iššūkius. Privalu nebijoti žengti reikšmingus žingsnius, o vėliau – apie juos komunikuoti.
– Visuomenės lyderiai turi vadovautis faktais ir elgtis empatiškai. Jie privalo drąsiai kalbėti tiesą ir atliepti žmonių baimes.
– Pateikti pasitikėjimo vertą turinį, kuris yra teisingas, nešališkas ir patikimas.
– Institucijos, norėdamos išspręsti klausimus, turi bendradarbiauti. Verslas, vyriausybė, žiniasklaida ir NVO privalo imtis kolektyvinių veiksmų sprendžiant visuomenės problemas.
Daugiau informacijos galima rasti tyrime čia.
