Kaip teigia „EBIT“ konferencijos organizatorius Dainius Baltrušaitis konferencija yra tarsi dėlionė, su daug dalių (pranešimų), todėl kiekvienas dalyvis dažniausiai išsineša skirtingas mintis ir įžvalgas, kurios yra pačios svarbiausios ir aktualiausios jam. Jo teigimu, kai kurie dalyviai akcentavo, kad šių metų konferencijoje buvo daugiau kalbama apie žmogų, o kiti, kad apie technologijas, dirbtinį intelektą (DI), o dar kiti atrado verslo vystymui svarbių perspektyvų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Mes patys nebandome duoti užuominų ar sakyti, ką reikėtų daryti – juk kiekvieno situacija yra skirtinga. Vienok, esam tikri, kad pasaulyje, kuriame dažnai reikia greitų sprendimų ir greitų atsakymų, labai svarbu žengti žingsnį atgal ir pamatyti platesnį kontekstą. Šia konferencija siekiame mesti iššūkį, peržengti žinių ribas ir įžiebti prasmingas diskusijas. Siekiame kurti konferenciją ir platformą, kurioje klausimų būtų daugiau nei atsakymų, kurioje kiekvienas pranešėjas dalytųsi įžvalgomis, verčiančiomis klausytojus stabtelti, susimąstyti, gal net kiekvieno galvoje kuriančiomis pozityvų chaosą.
Pavyzdžiui, šiais metais vienas iš pirmųjų pranešimų buvo apie technologijas ir protopiją, kaip pozityviai siektiną ateitį, o kitas – jau visiškai priešingas, apie tai, kaip technologijos keičia pasaulį ir net patį žmogaus suvokimą ir kad laikas pradėti jungti raudonas lemputes, idant kurtume norimą ir įtraukią ateitį visiems“, – pasakoja D. Baltrušaitis.
Skirtingą pagrindinės idėjos suvokimą ir jos perteikimą iliustruoja ir skirtingų įmonių į konferenciją atsivežtos idėjos. Konferencijos didysis partneris advokatų kontora „TGS Baltic“ kvietė prisijaukinti stresą sėdint ant 1000 vinių kėdės, viena didžiausių NT bendrovių Lietuvoje „Darnu Group“ sukūrė išskirtinę poilsio zoną su unikaliais baldais, kurie simbolizavo nuo šiukšlių išvalytą Vilnelės upę, Inovacijų agentūra siūlė paragauti šaltyje džiovintų, bet ne šaltų ledų, sukurtų pagal „NASA“ patentuotą technologiją, o „Narbutas Working Space“ pristatė virtualaus biuro konceptą ir dalyvius pakvietė į virtualų pasivaikščiojimą
Stresas – tarsi sėdėjimas ant adatų
Jei reikėtų stresą apibūdinti išskiriant vos vieną objektą iš savo kasdienybės, kas tai būtų? Greičiausiai daugelis pasirinktų darbo kompiuterį ar telefoną. Tačiau jei fiziniu daiktu reikėtų perteikti ir streso metu juntamus pojūčius – padažnėjusį kvėpavimą, adrenaliną, greitesnius širdies dūžius – sugalvoti vieną daiktą būtų daug sudėtingiau.
„Ilgai svarstę, kokį objektą pasirinkti, galiausiai priėjome prie išvados, kad stresas – tai tarsi sėdėjimas ant adatų. Būtent tai ir perteikė konferencijai sukurta 1000 vinių kėdė“, – sako prie „TGS Baltic“ stende akį traukusios kėdės idėjos kūrybinio proceso prisidėjusios įmonės „Content“ renginių organizatorė Dainora Bytautienė.
Anot jos, kuriant idėją, buvo siekiama atsisukti į žmogų technologijų ir inovacijų kontekste, kai laikas yra labai brangus. Įprastai informacijos perdavimui yra naudojami vaizdai ar vaizdo įrašai, kadangi tekstų skaitymas atima kur kas daugiau laiko. „Vis dėlto, toks nuolatinis skubėjimas kelia įtampą, dažnai lydimą streso, ypač tarp vadovų, kurie yra atsakingi ne tik už savo, bet ir už visos komandos veiklos rezultatus“, – teigia D. Bytautienė.
Advokatų kontoros verslo plėtros vadovė Silvija Berštautienė prideda jog tai, kad 1000 vinių kėdė yra ta kėdė, ant kurios kiekvieną dieną sėdi vadovai – buvo viena pagrindinių stendo žinučių.
„Kai išvengti streso negalime, reikia galvoti, kaip jį suvaldyti. Vadovas, turėdamas gerą komandą su kuria jam sekasi dirbti, turėdamas puikius partnerius ir konsultantus stresą gali valdyti ir tokioje kėdėje sėdėdamas jaustis patogiai“, – sako S. Berštautienė.
Nematomos, bet svarbios Vilniaus problemos
Išskirtinį kelią pasirinko ir viena didžiausių NT bendrovių Lietuvoje „Darnu Group“, kuri kvietė pažvelgti į Vilniaus upių problematiką, kurią sukelia pats žmogus. „EBIT“ konferencijoje įmonė įrengė specialią bendrystės erdvę, kurioje baldai buvo pagaminti iš Vilniaus upėse randamų atliekų: padangų, tvoros segmentų, pirkinių vežimėlių, statybinių medžiagų, senų baldų ir kt.
„Vilniaus upės yra unikalios ir vienos esminių miesto ašių, šalia kurių visuomet virė gyvenimas, todėl jas prižiūrime jau ne vienerius metus. Pradėjome nuo Vilnelės – atlikome mokslinį tyrimą ir pagal jo rekomendacijas tvarkome bei puoselėjame šios upės ekosistemą. Iš viso per trejus metus sostinės teritorijoje iš šios upės ištraukėme apie 10 tonų šiukšlių“, – sako „Darnu Group“ korporatyvinių reikalų ir rinkodaros direktorė Akvilė Liaudanskienė.
Anot jos, problema išties didelė, todėl vienoje didžiausių Lietuvos konferencijų buvo nuspręsta tai iliustruoti sukuriant specialų stendą. Jam įrengti buvo pagaminti naudoti visiškai tinkami baldai iš žmonių išmestų atliekų, randamų Vilnelėje.
„Mūsų tikslas – praktiškai parodyti ir pakviesti susimąstyti, kad upių dugnas paprastai yra nematomas, tačiau jame slypi daug mūsų neigiamos ir neatsakingos veiklos pėdsakų, kuriuos būtina mažinti. Tikime, kad prie to gali prisidėti kiekvienas“, – sako A. Liaudanskienė.
Prie šios erdvės sukūrimo prisidėjo ir menininkų Viltės Bražiūnaitės ir Tomo Sinkevičiaus duetas. Siekdami įgyvendinti idėją, pagrindinių akcentu poilsio zonoje buvo pasirinktos traktoriaus padangos, o baldų gamybai panaudotas plastikas, buteliai, metalas ir faneros lakštai. Stende buvusios medžiagos yra antrinės – gamyklų atliekos arba nebenaudojami daiktai.
„Mus sudomino Vilnelės valymo projekto fotografijos, kuriose upė atrodo kaip kapinynas, iš kurio traukiami įvairaus dydžio ir paskirties daiktai. Kaip pagrindinį instaliacijos motyvą parinkome traktoriaus padangas, jos savo dydžiu ir svoriu tampa aiškiu simboliu į tonas šiukšlių, kurias gamtoje paliekame po savęs“, – teigia menininkai ir prideda, kad savo kūryboje jie stengiasi perteikti nerimą dėl neigiamų ekologinių procesų, kurie daro įtaką ne tik žmogaus gyvenimui, bet ir emocinei pusiausvyrai.
Dar šiais metais įmonė planuoja imtis išsamios Neries analizės, kurios rezultatai atskleis jautriausiais ir aktualiausias sritis jos būklės gerinimui.
