Nuo praėjusių metų liepos, norint įrengti išorinę reklamą, ne visais atvejais reikalingas leidimas. Vis dėlto Inga Lukauskienė, advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ asocijuota partnerė, advokatė, patentinė patikėtinė, teismo mediatorė, atkreipia dėmesį, kad tai nereiškia, jog galima nesilaikyti reklamai keliamų reikalavimų. Vienas jų – užrašus pateikti valstybine kalba, tačiau verslininkai randa tam „aplinkkelių“, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kas laikoma išorine reklama?
Žinoma, reklama mus pasiekia ne bet kaip, bet tik įstatymo leidžiamais būdais. Tas pats yra taikytina ir išorinei reklamai – t. y. reklamai, kurios pateikimo priemonės (stendai, skydai, stulpai, vitrinos ir pan.) ir tam pritaikytos priemonės (pastatų sienos, langai, durys, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) yra ne patalpose. Tiesa, išorine reklama taip pat laikoma reklama, kurios pateikimo priemonės yra patalpose (vitrinose, langų ir (arba) durų vidinėse pusėse), tačiau ji yra matoma iš lauko pusės, bei iškaboje pateikiama informacija.
Net ir pradedantis verslininkas žino, kad norint įrengti išorinę reklamą reikia gauti leidimą. Dar 2001 m. gruodžio 1 d. priimtas ūkio ministro įsakymas dėl išorinės reklamos įrengimo tipinių taisyklių patvirtinimo nustatė, kad išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis projektavimą, statybą, kraštovaizdžio apsaugą, teritorijų planavimą, valstybinės kalbos vartojimą reguliuojančių teisės aktų nuostatomis, Taisyklėmis, savivaldybės institucijos patvirtintais išorinės reklamos specialiaisiais planais ar bendraisiais teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) juose nustatytais išorinės reklamos įrengimo reglamentais.
Reklamos subjektas, norintis įrengti išorinę reklamą, turi gauti reklamos buvimo vietos savivaldybės leidimą. Reikalingų dokumentų sąrašas ir leidimų išdavimo tvarka paprastai yra nurodyti savivaldybių interneto svetainėse, pvz., Vilniaus: https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/Leidimu-irengti-isorine-reklama-isdavimas.
Kada nereikia leidimo?
Vis dėlto, ne visada įrengti išorinei reklamai reikalingas leidimas – 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojo Reklamos įstatymo pakeitimai, kuriais nuspręsta supaprastinti išorinės reklamos leidimų išdavimo tvarką. Pakeisto įstatymo 12 straipsnio 2 dalis numato šešis atvejus, kai, norint įrengti išorinę reklamą, leidimas nebereikalingas:
1) reklamos pateikimo priemonės yra nekilnojamojo turto registre įregistruotame statinyje su stogu ir galinėmis sienomis ar be sienų ir ant šių reklamos pateikimo priemonių pateikiama reklama yra susijusi su šiame statinyje vykdoma veikla;
2) reklamos pateikimo priemonės yra patalpose, tačiau reklama yra matoma iš lauko pusės;
3) išorinė reklama pateikiama ant transporto priemonės, kuri įrengta kaip prekių pardavimo vieta arba naudojama pagal jos tiesioginę paskirtį žmonėms ir (arba) kroviniams vežti, išskyrus atvejus, kai ant transporto priemonės įrengiama speciali reklamos pateikimo priemonė ir ant jos pateikiama išorinė reklama;
4) iškaba turi būti įrengiama pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymu, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymu įgaliotos institucijos patvirtintą formą;
5) įrengiama ne didesnio kaip 0,3 m2 ploto iškaba;
6) įrengiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkanti iškaba, ant kurios ar kurioje pateikiamas tik reklamos davėjo pavadinimas ir (arba) vardas, pavardė arba reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas, arba parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas ir (arba) darbo laikas.
Su šiuo įstatymo pakeitimu taip pat buvo nustatytas dvigubai ilgesnis – iki 10 metų – leidimo įrengti iškabą ar kitą išorinę reklamą galiojimo terminas.
Taikomi kalbos reikalavimai
Svarbu nepamiršti, kad, nepaisant vis kosmopolitiškesnės verslo aplinkos, reklamai, taip pat ir išorinei, taikomi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo reikalavimai, pagal kurio 17 straipsnį Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra galimi tik valstybine kalba. Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose.
Analogišką reikalavimą numato ir Reklamos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis – rašytiniam ir garsiniam reklamos tekstui taikomi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo nustatyti reikalavimai.
Šis – valstybinės lietuvių kalbos – reikalavimas yra taikomas ir išorinei reklamai, kurios įrengimui nėra reikalingas leidimas. Taigi vieninteliu „aplinkkeliu“ šiam reikalavimui apeiti išlieka prekių ženklo registracija – tokiu atveju užrašas gali būti ir ne valstybine kalba, kadangi nėra reikalaujama, kad prekių ženkle būti naudojami tik lietuvių kalbos žodžiai.
Gresia baudos
Naudojant išorinę reklamą be leidimo, yra numatyta bauda nuo 289 iki 8688 eurų, o už pakartotinį pažeidimą per vienerius metus nuo pirmosios baudos paskyrimo – iki 34754 eurų bauda. Taip pat gali būti įpareigojama tokią iškabą pašalinti.
Vis dėlto, paprastai pirmiausia yra siūloma pažeidimus pašalinti, tačiau esant grubiems Reklamos įstatymo pažeidimams valstybės reakcija gali būti ir griežtesnė. Pavyzdžiui, 2011 metais nuskambėjo istorija, kai Vilniaus savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius skyrė baudą sostinėje iškabą pakabinusio klubo „Cocainn“ vadovui. Bauda klubui skirta už su savivaldybe nesuderintos išorinės reklamos sklaidą, įstaiga taip pat įpareigota per 5 dienas pašalinti iškabą.
Taigi galimybės įsirengti išorinę reklamą neprašant savivaldybės leidimo, nors ir ribotam reklamos būdų sąrašui, tikrai palengvins dalies verslo pradžią, tačiau tai nekeičia būtinybės laikytis reklamai keliamų reikalavimų.