Svarbus turinys lieka nepastebėtas
Socialinių tinklų įtaka žiniasklaidos priemonėms – globali problema, su kuria tenka susidurti visiems leidėjams. Britų įmonė „Reach“, leidžianti „The Mirror“, „Express“ ir „Daily Star“ gegužę skelbė, kad jos pajamos iš skaitmeninės veiklos nuo sausio krito 15 proc. ir, kaip rašė „The Guardian“, viena tai lėmusių priežasčių įvardino pasikeitusią „Facebook“ politiką – šis socialinis tinklas savo algoritmą pakeitė taip, kad prioritetas esą teikiamas ne sekamų puslapių, o draugų skelbiamam turiniui.
Toks atvejis – ne vienetinis. Su socialinėmis medijomis dirbanti įmonė „Echobox“ surinko duomenis iš 2 tūkstančių leidėjų ir paskaičiavo, kad po to, kai „Facebook“ gegužę pakeitė algoritmą taip, kad naujienų sraute mažiau dėmesio būtų skiriama profesionalios žiniasklaidos skelbiamiems įrašams, į jas ateinančių lankytojų srautas krito 50 proc.
„Facebook“ plačiau komentuoti pokyčius leidėjams atsisakė, tačiau viešai skelbė skirianti daug dėmesio naujienų portalų skelbiamam turiniui ir jo kokybei – pasitelkianti mašininį mokymą ir ekspertų komandas, kurios tikrina, kad nebūtų platinamos melagingos naujienos, būtų vengiama apgaulingų antraščių. Visgi, socialiniame tinkle skelbiami tokie dideli turinio kiekiai, kad realiai patikrinti viską tampa neįmanoma, be to, dažnai iškyla ginčytinų klausimų. Tarp savo viešai skelbiamų veiklos nuostatų „Facebook“ taip pat įvardina, kad vienas esminių kriterijų – kad informacija asmeniškai būtų aktuali skaitytojams.
„Teorija atrodo graži, tačiau realybė yra tokia, kad daugiausiai dėmesio greičiausiai sulaukia toli gražu ne rimčiausias, profesionaliausiai parengtas turinys. Kartais žmonės, kurie naujienas seka tik socialiniuose tinkluose, stebisi, kodėl neva nėra rašoma apie tikrai svarbias temas, kodėl žurnalistai nepasižiūri giliau. Paaiškinimas paprastas – rimto, svarbaus turinio tikrai yra naujienų portaluose, tačiau socialiniuose srautuose dėl jų algoritmo jis dažnai lieka kone nepastebėtas“, – aiškino „Delfi“ verslo plėtros vadovas Irmantas Matilionis.
Tai, kur žmonės sužino naujienas, tampa vis svarbesniu klausimu. Tyrimų bendrovės „Spinter“ atliktas tyrimas rodo, kad daugiausiai žmonių Lietuvoje svarbiausias dienos naujienas sužino iš televizijos ir naujienų portalų (po 54 proc.). Tačiau kiekvienais metais daugėja žmonių, kurie naujienas pirmiausia seka socialiniuose tinkluose – 2023 m. juos savo pagrindiniu naujienų šaltiniu įvardino 26 proc. respondentų.
Žiniasklaidos įdirbiu naudojasi sukčiai
I. Matilionis pasakojo, kad naujienų portalai susiduria ir su kita problema – sukčiais, kuriančiais melagingus, jais apsimetančius puslapius.
„Socialiniai tinklai, pirmiausia – „Facebook“, žino šitą problemą, tačiau dar nėra radę jai efektyvaus sprendimo. Nuo sąlyginai nekalto pramoginio turinio iki melagingų reklamų ar dezinformacijos, kas ypač aktualu gyvenant įtemptais politiniais laikais – žmonės kartais piktinasi, kaip galima neatsakingai skleisti tokią informaciją, bet nepanagrinėja atidžiau, kad tai nėra tikrasis naujienų portalo puslapis socialiniuose tinkluose. Dar blogiau – kai kurie tikrai patiki tuo, ką perskaitę“, – sakė jis.
Pasak jo, tai sukelia įvairialypes problemas: žiniasklaidos priemonės nukenčia, nes taip kenkiama jų reputacijai, mažėja pasitikėjimas žiniasklaida, o žmonės, užuot skaitę patikimą, profesionaliai parengtą informaciją, vadovaujasi neaiškių šaltinių skleidžiamais melais.
Atveda didelę dalį lankytojų, bet naršymas skiriasi
Naujienų portalai nuo socialinių tinklų šiuo metu yra smarkiai priklausomi. Kaip rodo interneto rinkos tyrimų bendrovės „Gemius“ duomenys, 2023 birželį Delfi kasdien vidutiniškai lankėsi 547 tūkst., „tv3.lt“ – 459 tūkst., „15min.lt“ – 402 tūkst.„ „lrytas.lt“ – 376 tūkst.. „lrt.lt“ – 274 tūkst. realių vartotojų.
Šiame tyrime įskaičiuojami ir vartotojai, ateinantys iš socialinių tinklų. Tačiau palyginus su rinkos tyrimų bendrovės „Kantar“ naujo tyrimo „KANTARMetrix“ duomenimis, kai srautas iš socialinių tinklų ir mobiliųjų programėlių nėra įtraukiamas, matomi ryškūs skirtumai.
„KANTARMetrix“ duomenimis, 2023 m. birželį „Delfi“ dienos pasiekiamumas Lietuvoje 323 tūkst., „15min.lt“ – 214 tūkst., „lrytas.lt“ – 190 tūkst., „tv3.lt“ – 117 tūkst., lrt.lt – 104 tūkst. realių vartotojų. Taigi, matoma, kad kai kurie portalai iš socialinių tinklų atsiveda net 60-70 proc. lankytojų.
Didžioji dalis į naujienų portalus iš socialinių tinklų ateinančių lankytojų ateina iš „Facebook“ – tai vis dar yra didžiausias socialinis tinklas, kurį aktyviai naudoja ir vyresni žmonės.
Naujienų portalo „Delfi“ puslapio feisbuke statistika rodo, kad didžiausią jo lankytojų dalį, 46 proc. sudaro 25-44 metų auditorija, 33 proc. yra tarp 45-64 metų amžiaus, 12 proc. – 18-24 metų, 9 proc. – vyresni nei 65 metų.
Pasak I. Matilionio, „Delfi“ birželio mėn. duomenimis, daugiau nei 25 proc. portalo lankytojų sudarė vartotojai iš socialinių tinklų, 98 proc. iš jų atėjo iš feisbuko. Tačiau jis pastebi, kad skiriasi tai, kaip tokie vartotojai naudoja turinį.
„Žiūrint į kokybinius parametrus – puslapių atvertimus ir praleidžiamą laiką – matome, kad šių rodiklių proporcija mažesnė kartais lyginant su skaitytojais, kurie ateina tiesiogiai, per paiešką ar kitus kanalus. Iš „Facebook“ į „Delfi“ atėjusių vartotojų praleidžiamo laiko dalis sudaro tik 11 proc. Šie vartotojai pasižymi ir mažiausiu įsitraukimu – jų atverčiamų puslapių kiekis ir praleidžiamas laikas yra net 2 kartus mažesnis už bendrą portalo vidurkį“, – skaičiuoja I. Matilionis.
Jis sako, kad labiausiai įsitraukę yra tiesiai į portalą ateinantys skaitytojai (direct) ir prenumeratoriai, kurių atverčiamų puslapių skaičius yra 2,4 karto didesnis už bendrą portalo vidurkį ir beveik 5 kartus didesnis lyginant su iš „Facebook“ atėjusiais skaitytojais.
„Džiaugiamės, kad mūsų vadinamasis top of mind žinomumas yra didžiausias iš visų Lietuvos naujienų portalų, tai yra, galvodami apie naujienų portalus žmonės Lietuvoje pirmiausia prisimena „Delfi“, todėl didžioji dalis mūsų skaitytojų ateina tiesiai į „Delfi“ titulinį puslapį“, – komentuoja I. Matilionis.
