Iš dvidešimties apžvelgtų regiono šalių bene labiausiai išsiskiria Baltijos šalys. Lietuvoje įsikūrusiems startuoliams šiemet pavyko pritraukti 504 mln., Latvijoje – 175 mln., o Estijoje – net 1.07 mlrd. eurų. Bendra Baltijos šalių startuolių vertė nuo 2010 metų išaugo daugiau nei dešimt kartų nuo 4.1 mlrd. iki daugiau nei 43 mlrd. eurų, teigiama pranešime žiniasklaidai.
Ryškus sniego gniūžtės efektas
Analitikų teigimu, rekordiniams rezultatams tiek Baltijos šalyse, tiek visame Vidurio Rytų Europos regione įtakos turėjo vadinamasis sniego gniūžtės efektas – anksčiau įkurtų startuolių branda ir sėkmė, suteikė pagreitį ir jaunesniems startuoliams.
„Šių metų pasiekimus vadinčiau ne vienadiene sėkme, o ilgalaikio darbo, kuris prasidėjo dar dvidešimtame amžiuje, rezultatu. 2015 metais visame Vidurio Rytų Europoje buvo šeši vienaragiai. Šiandien jų jau 34, devyni iš jų – Baltijos šalyse. Pirmųjų vienaragių sėkmė paklojo pamatus ir sukūrė ekosistemą, kurioje startuoliai turi vis geresnes sąlygas augti ir pasiekti vienaragio statusą.
Sparčiai augantys jau įsitvirtinę startuoliai ne tik vykdo intensyvią plėtrą, bet ir augina talentus, pritraukia globalių investuotojų dėmesį, sudaro pagrindą plėtotis vietiniams rizikos kapitalo fondams, galiausiai pradeda investuoti patys, tokiu būdu augindami visą šalies ekosistemą. Šis efektas puikiai matomas Estijoje – „Skype“ istorija davė pagreitį pirmiausia „Wise, o vėliau ir „Bolt“ ir „Pipedrive“, ir daugeliui būsimų sėkmingų startuolių“, – sako „Atomico“ atstovas Andreas Helbig.
Jis pastebi, kad Vidurio Rytų Europos startuoliais vis labiau domisi tarptautiniai investuotojai – net 90 proc. pastaraisiais metais startuolių pritraukto kapitalo yra iš užsienio.
Baltijos šalių startuoliai pirmauja pagal pritrauktas investicijas
Tyrimas parodė, jog Baltijos šalių startuoliai sugeba pritraukti itin daug investicijų iš rizikos kapitalo fondų. Vidurio Rytų Europoje Estija yra absoliuti lyderė. Nuo 2015 metų šios šalies startuoliai iš rizikos kapitalo fondų pritraukė 2.62 mlrd. eurų. Tai sudaro beveik 2 tūkst. eurų vienam gyventojui – daugiausiai Europoje.
Lietuvos startuoliai per septynerius metus iš rizikos kapitalo fondų pritraukė vieną milijardą eurų, Latvijos – 323 milijonus.
Kalbėdamas apie ateitį, „Google“ atstovas paaiškino, kodėl išorinis kapitalas yra toks svarbus startuolių plėtrai.
„Baltijos šalių startuolių ekosistema turi visas sąlygas tikėtis ir tolimesnio augimo. Mūsų startuoliai ambicingi, globalūs, technologiškai pažengę ir jų augimo trajektorijos, tikėtina, pritrauks vis daugiau pasaulinio lygio fondų dėmesio.
Tiesa, matome ne vieną sėkmės istoriją Baltijos šalyse, kuomet reikšmingo augimo startuoliai pasiekia ir be išorinio finansavimo. Visgi solidžios investicijos užtikrina galimybę konkuruoti dėl vartotojų iš viso pasaulio bei galynėtis dėl lyderio pozicijos konkrečiose industrijose. Įprastai su išoriniu kapitalu startuoliai gali aktyviau vykdyti rinkodaros kampanijas, pritraukti talentingus darbuotojus, todėl ir augimo tempai bei milijardiniai įverčiai pasiekiami greičiau“, – sako Audrius Janulis, „Google“ eksporto ir startuolių industrijos vadovas Baltijos šalims.
Vidurio Rytų Europos startuolių tyrimą parengė Amsterdame įsikūrusi kompanija „Dealroom.co“. Jame buvo analizuojamos investicijos į Vidurio Rytų Europos startuolius bei startuolių ekosistemos augimo tendencijos. Tyrimas darytas kartu „Google for Startups“ bei rizikos kapitalo fondu „Atomico“.
Plačiau šis tyrimas bus pristatomas specialiame renginyje spalio 28 d., 12 val., kartu su „Google for Startups“, „Atomico“ ir „Printify“ atstovais.
