„Situacija tokia, kad mes esame įmonė, kuri teikia reklamos paslaugas, ir į vadybininkus kreipėsi klientas, jie tiesiog atliko savo darbą, labai smarkiai nesigilindami, kas ten viešinama. Ką noriu pasakyti, kad šita žinutė nieko neturi bendro su mūsų įmonės požiūriu ir palaikymu. Mes tikrai nepritariame šitam dalykui ir mūsų pozicija yra ta, kad reikia skiepytis, mes visi esame patys pasiskiepiję, ir mes visiškai prieš tai, kas ten skelbiama“, – komentavo bendrovės „Owexx“ vadovas Viktoras Tolvaiša.
„Dar apskritai toks patebėjimas, kad institucijos, atsakingos už klaidinančią reklamą, turbūt turėtų reaguoti į šitokį dalyką. Nežinau visos informacijos, bet daugmaž rašoma, kad nulis efekto – tai yra akivaizdžiai melas. Ką noriu pasakyti, kad reikėtų iš esmės spręsti problemą, kad gali kažkas kažką viešinti tiek stenduose, tiek feisbuke, ar instagrame, ar kažkur dar. Kodėl nepykstame ant feisbuko, kuris leidžia šitą viešinti? Lygiai tas pats“, – kalbėjo jis.
Pastebėjus, kad socialiniuose tinkluose skelbiamą dezinformaciją nuolat bandoma užblokuoti, V. Tolvaiša sakė, kad nors bandoma, bet neužblokuoja.
„Giliau turėtume kapstyti. Aš net džiaugiuosi, kad tokia diskusija kyla – tas galbūt pritrauks dar daugiau žmonių, kurie pasiskiepys, supras, kad čia yra absurdas. Šitaip matyčiau iš pozityvios pozicijos. Mes patys, be abejo, suprantame, kad čia yra nesąmonė, tuo labiau, kad mes patys viešiname priešingą žinutę savo lauko ekranuose, mes transliuojame net neatlygintinai, kad reikia skiepytis. Kai buvo visos akcijos daromos, visur prisijungdavome nemokamai – čia kardinaliai ne mūsų nuomonė“, – pabrėžė jis.
Ar dabar, kai įmonė pamatė, kokia reklama iškabinta, ji ruošiasi ją nukabinti? „Dabar mes sprendžiame klausimą, gilinamės, kaip galėtume nutraukti šitą dalyką. Bet, vėlgi, mes esame verslas ir turime vykdyti įsipareigojimus, kitaip yra pasekmės. Reikia dabar žiūrėti, kokios ten galimos pasekmės, ir kiek čia mes nukenčiame nuo šito. Be abejo, sprendžiame, žiūrime su advokatais, mąstome, ką darysime toliau“, – kalbėjo V. Tolvaiša.
Pasak jo, reklamų turinys su savivaldybe kiekvienu atveju nėra derinamas: „Mes negalime suderinti kiekvieno, būtų nereikalingas biurokratinis milžiniškas aparatas. Čia klientas pats neša atsakomybę už savo žinutę, tai jei ji yra klaidinanti, ant jo pečių krenta bauda ar kažkas. Visos sutartys tuo paremtos, mes nesikišame į turinį – jei klientas daro, tai jis daro savo atsakomybėje.“
Primename, kad šūkis „Petys už laisvę“ yra naudojamas skiepytis raginančiai kampanijai, kurią Sveikatos apsaugos ministerijai sukūrė Šaulių sąjungos Pelėdų būrys, kuriam vadovauja žurnalistas Edmundas Jakilaitis. „Gustuko picerijos“ savininkas M. Zemeckas, prieštaraujantis galimybių pasui, įkūrė asociaciją tokiu pačiu pavadinimu paaiškėjus, kad šūkis „Petys už laisvę“ nebuvo oficialiai užregistruotas. Jis pats sakė su žiniasklaida daugiau nebebendraujantis, tad ir šio plakato iškabinimo nesutiko komentuoti.
Sveikatos apsaugos ministerija informavo, kad šūkio „Petys už laisvę“ kūrėjai (VšĮ „Stiprūs kartu“), Ministerijos turimais duomenimis, planuoja imtis atitinkamų teisinių priemonių dėl visuotinai žinomo žodžių junginio pasisavinimo.
Šiaulių savivaldybė žada kreiptis į VVTAT
Vitalis Lebedis, Šiaulių miesto savivaldybės viešųjų ryšių koordinatorius aiškina, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyrius išduodamas leidimus įrengti išorinę reklamą atskirai stovintiems išorinės vaizdinės reklamos įrenginiams derina tik planuojamos įrengti reklamos plokštumos plotą, kadangi skleidžiama informacija keičiasi kas kelias savaites ar kelis mėnesius.
„Šiaulių miesto savivaldybės administracijos išduodami leidimai įrengti išorinę reklamą nustato, kad leidimo turėtojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo, Išorinės reklamos įrengimo taisyklių ir kitų teisės aktų, nustatančių reklamos naudojimo reikalavimus.
Šiuo atveju galimai pažeistos LR reklamos įstatymo 4 str. 2 dalies 3, 5, 6 dalys, kuriose nurodyta, kokia reklama draudžiama (dezinformuojama, skatinamas elgesys, keliantis grėsmę sveikatai, piktnaudžiaujama žmonių pasitikėjimu, jų patirties ar žinių stoka). Šio pažeidimo nagrinėjimas LR reklamos įstatyme priskirtas Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Savivaldybės atstovai, užfiksavę minėtą reklamą, nedelsiant perduos duomenis minėtai tarnybai.
Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai nustačius Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimą, Šiaulių miesto savivaldybės administracija galėtų taikyti reklamos turėtojui sankcijas iš savo pusės – panaikinti leidimo įrengti išorinę reklamą galiojimą (jei nebūtų reaguojama į įspėjimą ir pažeidimas nebūtų pašalintas).
Savivaldybių vykdomosios institucijos yra įgaliotos nagrinėti tik su reklamos turiniu nesusijusius LR reklamos įstatymo 12 straipsnio 1, 3, 5, 15 ir 16 dalių nuostatų pažeidimus (kai reklama įrengiama tam neskirtose vietos, neturint leidimo ir pan.)“, – komentavo V. Lebedis.
Įžvelgia verslo interesus
Komunikacijos eksperto, Lietuvos komunikacijos asociacijos (LTKA) Tarybos pirmininko Donato Kuro nuomone tokia reklama turėtų būti vertinama mažiausiai kaip klaidinanti arba kaip dezinformacija.
„Tai yra labai aiškiai nukreipta prieš dabartinį SAM tikslą – paskatinti skiepytis trečia doze, nes toks šiuo metu yra pagrindinis įrankis norint valdyti pandemiją.Tai yra tiesiogiai priešiškas veiksmas.“, – svarstė jis.
Visgi, D. Kuras pirmiausia čia įžvelgė galimus verslo interesus: „Vadinčiau juos ne antivakseriais, bet kalbėčiau apie tam tikrą verslą, kuris iš principo yra nusiteikęs prieš galimybių pasą. Tikėtina, kad tame dalyvauja ir tam tikri teisininkai, kurie galbūt siekia iš to užsidirbti, bandant įrodyti, kad čia neteisėtas tas galimybių pasas, po to prisiteisti kažkokias kompensacijas dėl neva neteisėto uždarymo ir pan. Tai aš čia labiau matau tokį verslo interesą toje asociacijoje ir jos komunikacijoje. Papildomas klausimas, ar nėra ten kažkokių politinių interesų – ar jie nėra kažkaip susiję su Šeimų sąjūdžiu ir pan.“
„Deja, šiuo metu įtampa visuomenėje dėl pandemijos valdymo bei galimybių paso neatslūgsta, o čia matome komunikaciją, kurią galiu vertinti kaip bandymą dėl žmonių nuovargio manipuliuoti viešąja nuomone siekiant savo labai konkrečių tikslų, pragmatinių interesų“, – svarstė D. Kuras.
