Apie LRT sprendimą atsiimti savo siūlymą pirmadienį per Seimo Kultūros komiteto posėdį pranešė LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
Jos prašymu Kultūros komitetas per pavasario Seimo sesiją žada peržiūrėti naujos redakcijos LRT įstatyme numatytą LRT etikos kontrolieriaus institutą ir visą žiniasklaidos savireguliacijos sistemą.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė teigė, jog atsiimti ankstesnį siūlymą, kad nacionalinio transliuotojo negalėtų svarstyti Visuomenės informavimo etikos komisija, nusprendė suprasdama būtinybę kuo skubiau perkelti Europos Sąjungos Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos nuostatas.
Pernai gruodį Seimo Kultūros komitetas, svarstydamas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, susijusias su ES direktyvos perkėlimu, į projektą įrašė LRT inicijuotą siūlymą dėl išlygos, kad LRT nevertintų Visuomenės informavimo etikos komisija.
Šias pataisas kritikavo Visuomenės informavimo etikos asociacija, Prezidentūros atstovai. Dėl to gruodžio pabaigoje Seimas atmetė visas įstatymo pataisas ir grąžino Kultūros komitetui svarstyti iš naujo.
Pirmadienį Kultūros komiteto posėdžio metu M. Garbačiauskaitė Budrienė priminė, kad nuo sausio 1 dienos įsigaliojo naujos redakcijos LRT įstatymas, kuriame numatytas papildomas reguliavimas ir pagal jį atsirandanti LRT etikos kontrolieriaus pareigybė. Ji teigė, kad dėl to LRT atsirastų dvigubas reguliavimas, nes šis kontrolierius atliktų tas pačias funkcijas kaip Visuomenės informavimo etikos komisija.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė taip pat atkreipė dėmesį, kad LRT be Visuomenės informavimo etikos komisijos dar prižiūrės etikos kontrolierius, LRTK, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, taip pat tam tikrais atžvilgiais tokios institucijos kaip Valstybės kontrolė ir STT ir pan.
Kaip vieną iš argumentų, kodėl jos veikla neturėtų būti vertinama Visuomenės informavimo etikos komisijos, LRT buvo teikusi, kad ji pati šioje komisijoje nėra atstovaujama. Visuomenės informavimo etikos asociacijos direktorius Viktoras Popandopula teigė, kad klausimas dėl LRT atstovo narystės Visuomenės informavimo etikos komisijoje tikrai gali būti svarstomas, tik, pasak jo, iki šiol LRT nebuvo išreiškusi tokio pageidavimo.
„LRT pasiūlymai buvo kiek netikėti Lietuvos žiniasklaidos atstovams, džiugu, kad jie yra atsiimami. Manome, kad tais pasiūlymais būtų sudarytos išskirtinės sąlygos vieninteliam Lietuvoje transliuotojui, ir ne tik transliuotojui, nes LRT valdo visų rūšių žiniasklaidos priemones. Esminis dalykas, matyt, yra tas, kad vidinė papildoma savikontrolė etikos klausimais neturėtų būti tapatinama su išorine“, – teigė jis.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius pritarė išsamiai diskusijai apie žiniasklaidos savireguliacijos modelį.
„Tokia diskusija reikalinga, nes praėjo jau bemaž penkeri metai, kai iš žurnalistų ir leidėjų savireguliacijos šita savireguliacija 2015 metais tapo visuomenės informavimo etikos ne tik asociacija ir komisija, bet ir gerokai plačiau bent jau teisiškai teoriškai apimančiu reguliavimu. Nors realybė parodė, kad, deja, per sudėtinga būtų visuomenės informavimo etiką taip plačiai nagrinėti, kaip dabar užsimota buvo“, – sakė jis.
Žurnalistų sąjungos pirmininkas ragino į darbo grupę įtraukti ne tik Visuomenės informavimo asociacijos narius, bet visus žiniasklaidos bendruomenės atstovus.
„Atsitiko taip, kad ir naujienų agentūros nėra atstovaujamos daugeliu klausimu. (...) Todėl labai tikiuosi, kad bus įtraukti ir tie kolegos, kurie nepriklauso asociacijai“, – teigė D. Radzevičius.
Teisininkė Liudmila Meškauskaitė pastebėjo, kad Visuomenės informavimo etikos komisijoje turėtų būti ne tik žiniasklaidos, bet ir apskritai visuomenės atstovų.
Diskusijai dėl etikos savireguliacijos modelio peržiūrėjimo pritarė ir Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybos pirmininkė Vaiva Žukienė.
„Etikos klausimai darosi vis svarbesni. Kad iškilo šita problema su galbūt perkūnijomis ir žaibais, rodo, jog pribrendome rimtai diskusijai, kuri, reikia tikėtis, iki pavasario sesijos turėtų prasidėt“, – tvirtino ji.
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis žadėjo tokią diskusiją pradėti pavasarį.„Mes tą klausimą toliau diskutuosime, bus ir darbo grupė sudaryta. Įstatymas reglamentuoja ir Visuomenės informavimo etikos komisijos sudarymo principus. Čia jau įstatymo leidėjo teisė ir pareiga koreguoti“, – sakė jis.