Socialinių tinklų ir bendrovės tinklapio skirtumo nemato
Azartinių lošimų įstatymas numato, kad Lietuvoje negalima reklamuoti azartinių lošimų, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekės ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis. Praėjusią savaitę vykusiame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje buvo nuspręsta, kad lošimų reklama bus dar griežčiau prižiūrima – viena iš įstatymo pataisų, kurias ruošiamasi priimti, numato, kad lošimų reklamoje nebegalės būti papildomos vaizdinės ir garsinės informacijos.
Teoriškai, šie apribojimai turėtų galioti ir socialiniams tinklams. „Turinio apribojimai galioja ir socialiniams tinklams: jie nėra nėra išskirti, yra bendras pasakymas „interneto svetainėse“. Tik klausimas, kaip LPT sužiūrės ir socialinius tinklus“, – po minėto posėdžio komentavo Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė.
Tačiau panašu, kad LPT situaciją mato kitaip – jie reklamą feisbuke prilygina reklamai, skelbiamai lošimų bendrovių valdomuose tinklapiuose, kuri yra leidžiama. Paklausus, kokiais argumentais remiantis padarytas toks palyginimas, LPT Lošimo įrenginių tipų tvirtinimo ir registro skyriaus vyriausioji specialistė Skirmantė Paukštienė teigė, kad jie tokios pozicijos laikosi atsižvelgdami į teismų praktikos suformuotą išaiškinimą.
„Teismas yra nurodęs, kad: ,,Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalies reikalavimai (draudimai) taikytini išskirtinai išorinei informacijos sklaidai, tuo tarpu lažybų organizatorius turi ne tik teisę, bet ir pareigą pateikti kur kas platesnę informaciją ne tik lažybų punktuose, bet ir savo tinklapyje įskaitant koeficientus, didžiausią laimėjimo sumą, kas dalyvaus sporto įvykyje, vieta sporto įvykio, komandų pavadinimai, laikas ir panaši informacija. Tokia informacija galėtų būtų laikoma draudžiama azartinių lošimų reklama tik tuo atveju, jeigu ji būtų pateikiama išorinėse informacijos sklaidos priemonėse“ (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1301-574/2013). Atsižvelgiant į tai, Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos socialiniuose tinkluose lošimus organizuojančių bendrovių paskyras traktuoja kaip vidinę lošimų reklamą“, – atsiųstame komentare teigė ji.
Pastebi logikos klaidas
Socialiniame tinkle „Facebook“ galima pamatyti įvairių lošimų bendrovių – „Olybet“, „Topsport“, „Betsafe“ – skelbiamas reklamas. Ar iš tiesų galima bendrovės feisbuko paskyrą prilyginti jos valdomam tinklapiui? Agentūros „Socialus marketingas“ kūrybos ir procesų vadovas Aidis Dalikas sako, kad jam tai neatrodo logiška.
„Puslapyje galima patikrinti, ar šiuo metu vyksta kokia nors reklamos kampanija. Matome, kad vyksta, tai reiškia, kad jie perka reklamą medijų kanale. Net jei skelbtų tik savo paskyroje, jie turėtų užtikrinti, kad tos reklamos nepasieks nieko, kas jų nesutinka gauti. Tai yra neįmanoma: tai yra tas pats, kaip kai per televizorių rodome reklamas, turėtume kažkaip užtikrinti, kad tie, kurie nėra mūsų klientai, neprisiregistravę prie kokio sąrašo, tuo metu bus išjungę televizorius. Tu negali to užtikrinti – tai prieštaraujantis logikai dalykas. Kaip galima sakyti, aš rodau feisbuke reklamą, bet čia kaip mano tinklapis? Juk feisbukas nėra „Olybet“ ar kurios kitos bendrovės tinklapis“, – stebėjosi A. Dalikas.
Lietuvos lošimų verslo asociacijos vadovas Mantas Zakarka paklaustas, kodėl socialinių tinklų naujienų sraute matoma lošimų reklamai taikoma išimtis, pirštu dūrė į kitus sektorius. „Čia didesnio reguliavimo klausimas – mes negalime išskirti vienos rinkos ar vienos verslo rūšies. Apskritai socialiniai tinklai, sakyčiau, Lietuvoje dar nėra sureguliuoti daugelyje vietų: dėl politinės reklamos, dėl daug kitų dalykų, sakyčiau, ir čia ne išimtis. Reikia kompleksinio bendro požiūrio, nes jei pradėsime atskirai išskyrinėti sektorius, nežinau, kaip tai įgyvendinsime“, – kalbėjo jis.
M360 primena, kad Lietuvoje taip pat yra draudžiama alkoholio reklama – šią sritį prižiūrintis Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas laikosi kitokios pozicijos. Įsigaliojus šiam draudimui alkoholio reklama turėjo būti pašalinta ir iš socialinių tinklų.