Žaibiška technologijų skatinama pažanga ne tik atveria naujų galimybių. Sparčiai vykstantys pokyčiai, vis pasirodančios naujovės ir nuolat didėjantis informacijos srautas neretai kelia įtampą ir nerimą. Daug jo patiria ir rinkodaros srityje dirbantys specialistai – žmonės, kurie nuolat mėgina suprasti, kas svarbu šiandieniniams ir rytojaus vartotojams, kaip juos pasiekti ir kaip su jais kalbėtis. Tačiau užuot nerimavę turime ir kitą išeitį: ugdyti ir puoselėti vieną svarbią savybę, be kurios artimiausiu metu rinkodarininkams bus sunku, o gal net neįmanoma sėkmingai dirbti.

Bet pirmiausiai apžvelkime, su kokiais pokyčiais ir iššūkiais apskritai dabartinė rinkodara susiduria.

Jaunosios kartos dėmesio centre – tvarumas

Kai prieš kelerius metus kolegos iš Švedijos su mumis kalbėjo apie augančią tvarumo svarbą versle, mes atsargiai šypsojomės: dar turėtų praeiti nemažai laiko, kol tai ims rūpėti Lietuvos gyventojams. Tas laikas jau praėjo – pastebime, kad veiklos tvarumo klausimas Lietuvos visuomenei, ypač jaunesniajai jos daliai, tampa vis svarbesnis. Vartotojai vis atidžiau renkasi paslaugas ar prekes tyrinėdami ne tik jų sudėtį, bet ir domėdamiesi gamintojų, tiekėjų veiklos principais, įmonės santykiu su aplinka, bendruomene, indėliu į iššūkių sprendimą, bendros gerovės kūrimu.

Kodėl auganti tvarios veiklos svarba gali tapti iššūkiu rinkodarai? Todėl, kad tvariam prekės ženklui sukurti būtinos investicijos, ir dažnas rinkodaros specialistas yra susidūręs su kritišku finansų vadovo žvilgsniu, klausiančiu, kodėl turėtume tam skirti lėšų. Atsakymas galėtų būti dar 2016 metais bendrovės „Unilever“ atliktas pasaulio vartotojų tyrimas, atskleidžiantis, kad trečdaliui Žemės gyventojų tvari verslo veikla daro įtaką visiems jų sprendimams pirkti (arba ne) jos prekes. Pusė apklaustųjų teigia, kad įmonės tvarumas jiems yra svarbus veiksnys. Galiausiai tvariai veikiantis verslas, tyrimo duomenimis, augo perpus greičiau negu rinka.

Teikdamas finansavimą ūkiui, SEB bankas jau kurį laiką analizuoja ne tik jo veiklos rodiklius, bet ir požiūrį į aplinkos apsaugą ir socialinę atsakomybę, domisi, ar gyvūnai čia laikomi tarptautinius standartus atitinkančiomis sąlygomis. Taigi ilgalaikės įmonės sėkmės siekiantis rinkodaros specialistas kaip, beje, visa vadovybė ir darbuotojai šiandien turi galvoti ne tik apie reklamos išlaidas ir kaip pristatyti savo prekes ar paslaugas vartotojams, bet ir apie pagrindinius įmonės veiklos principus.

Ieškoti būdų kalbėti ten, kur nori, ir taip, kaip nori vartotojai

Kitas iššūkis, į kurį svarbu atsižvelgti rinkodarininkams, yra pati visuomenė ir joje vykstanti kartų kaita. Daugelis kūrybinių agentūrų jau atmintinai moka užduotis, kurios formuluojamos nurodant, kad tikslinis prekės ar paslaugos vartotojas yra 25–45 metų vidutinių ir didesnių pajamų miestų gyventojas, ar panašiai.

Dvi labai įdomios grupės čia nepatenka visiškai nepelnytai. Pirmoji – tai senjorai. Drįstu teigti, kad verslui sparčiai kraustantis į skaitmeninę erdvę, ši visuomenės grupė patyrė didelį sukrėtimą ir buvo primiršta. Atsakingas verslas (ir rinkodara) turėtų padaryti daugiau, kad vyresniajai kartai padėtų prisitaikyti prie pokyčių ir likti aktyviai šiuolaikinės visuomenės dalimi.

Antroji grupė – tai jaunimas, auganti karta ir vartotojai artimiausiu metu. Tikiu, kad daugelis šiuolaikinių rinkodaros srityje dirbančių specialistų nenumano, kokie tai žmonės ir kaip su jais bendrauti. Kaip jiems pasiūlyti ne tik savo teikiamas paslaugas, bet ir patį prekės ženklą pristatyti? Kaip užmegzti su jais ryšį jau dabar ir pasirūpinti, kad šiems žmonėms renkantis paslaugų tiekėją bent jau būtume vertinami kaip viena iš alternatyvų?

Štai kodėl stengiamės suprasti ir megzti ryšį ir su vyresniaisiais, ir su jaunesniaisiais. Ieškoti būdų kalbėti su šiais žmonėmis ten, kur jiems patogiausia, ir taip, kaip jiems suprantamiausia.

Drįsti klysti ir nuolat tobulėti

Kartais, žinoma, neišvengiame klaidų. Bet svarbi savybė, kurią būtina ugdyti kiekvienam, įskaitant ir rinkodaros specialistus, yra drįsti klysti. O pati svarbiausia – noras ir gebėjimas nuolat tobulėti. Tad, pavyzdžiui, kai ėmėmės atnaujinti SEB banko interneto svetainę ir pasikvietėme į talką šioje srityje besispecializuojančią įmonę, negrįžome toliau tęsti savo kasdienių darbų ir tiesiog laukti rezultato. Šiame projekte dirbome kartu su konsultantais, valandų valandas drauge tvarkėme kiekvieną svetainės puslapį, kad kuo daugiau išmoktume, sužinotume ir suprastume patys.

Savo komandoje laikomės principo penktadalį darbo laiko skirti tobulėjimui. Gilinamės į pasirinktas sritis, susijusias su rinkodara ir komunikacija, ypač skaitmenine, konsultuojame kolegas. Prireikus visuomet pasitelkiame į pagalbą išorės konsultantus ir agentūras, bet stengiamės kuo daugiau sužinoti ir suprasti patys.

Laikytis tokio principo yra būtinybė, ne prabanga. Vykstant sparčiai technologijų ir visuomenės raidai, žinios, kurios šiandien atrodo išskirtinės, rytoj bus laikomos savaime suprantamomis. Prieš du dešimtmečius anglų kalbos mokėjimas buvo laikomas svarbia kompetencija ir privalumu. Šiais laikais daugelis jau stebimės savo aplinkoje sutikę šios kalbos nemokantį žmogų. Mūsų veiklos srityje tas pat vyksta su skaitmenine komunikacija ir rinkodara: žinios, kurios šiandien atrodo nelabai būtinos, rytoj gali reikšti pralaimėtą konkurencinę kovą.

Taigi ta savybė, būtina rinkodarininkams artimiausiu metu, yra smalsumas. Tik jis padės rasti išeitis susidūrus su tokiais iššūkiais kaip, pavyzdžiui, įsigaliojęs Bendrasis asmens duomenų apsaugos reglamentas ir jo keičiami rinkodaros principai. Jis padės teisingai pasirinkti ir susidūrus su milžiniško raidos tempo keliamu stresu – išsigąsti ir susigūžti ar pasakyti sau: „Tai įdomu! Kas toliau?“

M360