Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) neseniai atnaujino statistiką, kurioje nurodoma, kiek Lietuvoje yra sportininkų ir trenerių bei kokias sporto šakas jie propaguoja. Atnaujintoje statistikoje matome ir naujus lyderius bei kardinaliai neigiamus pokyčius.

Pagal naujausius KKSD duomenis, populiariausia Lietuvoje sportuojama sporto šaka tapo futbolas. Pastarasis su 25287 sportininkų aplenkė krepšinį, su 24832 sportuojančiųjų likusį antroje vietoje.

Šie skaičiai parodo, kad Lietuvos futbolo federacijos vykdoma masiškumo strategija veikia, tačiau kokybiško rezultato vis tiek neatneša. Visų amžiaus grupių futbolo rinktinių rezultatai nedžiugina, o dar mažiau pozityvumo matome ir kalbant apie aukščiausios futbolo lygos – A lygos – lankomumą. Nepaisant to, kad komandų konkurencingumas per kelis pastaruosius metus yra smarkiai išaugęs, vidutiniškai futbolo rungtynėse apsilanko vos po 300 – 400 žmonių. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad futbolas yra populiariausia sporto šaka Lietuvoje, galime daryti prielaidą, kad A lyga yra neįdomus ir neišdirbtas produktas.

Geresnius masiškumo rezultatus rodo ir kitos sporto šakos. Štai, pavyzdžiui, kerlingo sportas augo daugiau nei dvigubai (nuo 49 iki 104), o sporto klubų plėtra lėmė tai, kad kultūrizmą propaguojančių sportininkų ir trenerių skaičius augo nuo 1107 iki 1973.

Pagal KKSD pateiktus duomenis, galime matyti ir kelis labai drastiškus pokyčius. Vienai iš sporto šakų jie yra teigiami, kitai – ne. Banglenčių sportas augo net 4,75 karto ir nuo 80 sportininkų šoktelėjo iki 380! Prie šio pokyčio, aišku, prisidėjo ir vandenlenčių parkų plėtra, kurių Lietuvoje yra daugiau nei 30. Blogiausius laikus išgyvena Kiokušin karatė sportas, kurį sportuojančiųjų skaičius per metus drastiškai sumažėjo nuo 5601 iki 3761!

Lietuvos sporto rinkos pokyčiai: tendencijos, kurios palies ir prekės ženklus

Visi šie rinkos svyravimai į viršų ir į apačią tiesiogiai daro įtaką prekės ženklams bei su jais dirbantiems specialistams. Kiekvienas teigiamas ar neigiamas pokytis rinkodaros specialistus priverčia prisitaikyti, kurti naujas strategijas ir ieškoti balanso, kuris būtų tinkamas jų verslui.

Kokią įtaką šie pokyčiai padarys prekės ženklams ir įmonėms, dirbančioms su sporto rinka? Kalbant apie didžiuosius prekės ženklus ir verslus, tai vargu ar neigiami pokyčiai Kiokušin karate, ar kitame mažiau populiariame sporte, neigiamai atsilieps ir pačiam verslui. Tiesiog didžiųjų prekės ženklų tikslinės auditorijos apima didesnį ratą potencialių vartotojų, o mažesnės rinkos būna paliktos mažajam verslui.

Visai kitaip, didieji prekių ženklai turėtų reaguoti į teigiamus sporto šakų masiškumo pokyčius. Kaip pavyzdį paimkime banglenčių sportą, arba šiuo atveju, vandenlenčių parkus ir jų sportininkus. Nereikia nei statistikos, kad matytumėme šios sporto šakos populiarumo kreivės šuolį į viršų, tačiau, kaip bebūtų keista, prekės ir paslaugos skirtos šiai sporto šakai prieinamos tik specializuotuose ar mažesnėse parduotuvėse. Būtent šioje vietoje didieji verslai turi pritaikyti savo rinkodaros strategijas ir sukurti konkurenciją mažajam verslui. Galima tikėtis, kad jau ateinantį vasaros sezoną tokiose parduotuvėse kaip „Sportland“ tarp įprastų vasaros sporto prekių pamatysime ir vandenlenčių sporto prekes bei į jas orientuotas reklamos kampanijas. Ir tai daryti yra privalu ne tik dėl papildomų pardavimų, kurių gali būti ne tiek ir daug, bet, svarbiausia, dėl prekės ženklo įvaizdžio, parodant savo tikslinei auditorijai, kad įmonė seka bei domisi naujausiomis tendencijomis ir koja kojon žengia kartu su savo vartotoju.

Žvelgiant iš silpnesnių verslų, kurių prekių ar paslaugų spektras bei pajėgumai yra ganėtinai riboti, perspektyvos, mažesnių sporto rinkų drastiški pokyčiai gali kainuoti bankrotą arba mažų mažiausiai įmonės restruktūrizaciją. Norint užsitikrinti didesnį stabilumą ir užimti didesnę rinkos dalį reikėtų praplėsti produktų ar paslaugų plotį, taip pat nuolat ieškoti nestandartinių rinkodaros sprendimų bei naujų tikslinių auditorijų. Tik tikslingi rinkodaros sprendimai gali atnešti rezultatą bei stabilumą dirbant tobulos konkurencijos rinkoje, o mažesnėms įmonėms tai neretai tampa per sunkia užduotimi.

Sporto rėmimas – dar viena rinkodaros sritis, kurią palies ši KKSD pateikta statistika. Labai svarbu, kad sporto federacijos bei komandos racionaliai įvertintų naujas rinkos tendencijas ir pagal jas atnaujintų savo rinkodaros strategijas, kurios bus nukreiptos į rėmimo paieškas. Atsižvelgiant į naujas sporto šakų pozicijas atsiveria ir naujų rėmimo bei partnerysčių keliai. Nekalbant apie lyderiaujančias sporto šakas, naudos gali gauti net ir tos sporto šakos, kurių masiškumo rodikliai sparčiai krito. Kiek labai vingiuoti tie rėmimo ir partnerysčių keliai bus, priklauso ir nuo prekių ženklų ir nuo federacijų bei komandų sporto rinkodaros specialistų, kurių nėra labai daug, o tai dar viena didelė problema, trukdanti greitesniam sporto vystymuisi.

M360


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją