Užsienio įmonėse jau seniai sutinkama praktika, kai aukščiausio lygio pozicija dalinasi du vadovai. Pavyzdžiui, „Netflix“, „Salesforce“, „Oracle“ įmonėse buvo taikomas co-CEO modelis, kuomet įmonė turi du vadovus.
Transporto priemonių istorijos ataskaitas teikianti įmonė „carVertical“ vienas iš retų tokio modelio pavyzdžių Lietuvos verslo sektoriuje. Čia darbuojasi du marketingo vadovai, besidalinantys co-CMO (Chief Marketing Officer) role: Lina Kasiliauskienė ir Mantas Ribelis, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Įmonei augant atsirado antro marketingo vadovo poreikis
2018 m. savo veiklą pradėjusi automobilių istorijos patikros platforma pradžioje buvo tik nedidelis startuolis, tačiau įmonei ėmus sparčiai augti, tuo pačiu ženkliai išaugo ir jos marketingo komandos dydis. Šiuo metu įmonėje veikia jau daugiau nei 10 skirtingų marketingo krypčių komandų. Visos kryptys dengiamos įmonės „viduje“, su minimalia išorinių partnerių pagalba.
„Dviejų CMO poreikis gimė iš poreikio suvaldyti platų rinkodaros spektrą: klasikinį kūrybinį marketingą, viešuosius ryšius bei visus skaitmeninius performance ir prekės ženklo įvaizdžio kanalus. Ir, žinoma, sukurti šių krypčių tarpusavio sąveiką“, – apie įmonės sprendimą turėti du CMO pasakojo „carVertical“ vadovas Rokas Medonis.
Pirmoji CMO Lina Kasiliauskienė užaugo įmonės viduje. Jos užduotis buvo izoliuotai dirbančias marketingo komandas įgalinti ir transformuoti iš uždarai veikiančių komandų į kasdienį bendradarbiavimą. Marketingo komandoms toliau augant ir prie įmonės prisijungus marketingo profesionalui M. Ribeliui įmonėje atsirado dar viena CMO pozicija.
Pasak L. Kasiliauskienės, atsakomybių pasidalijimas su naujuoju kolega dėl skirtingų jų kompetencijų ir patirties marketingo srityje įvyko labai natūraliai. „Augant kompanijai buvo svarbu užtikrinti sklandų skirtingų marketingo komandų bendradarbiavimą. Aš prisiėmiau atsakomybę už komandų įgalinimą, darbdavio įvaizdžio formavimą, įvaizdines ir ilgalaikes kampanijas. Mantas į savo rankas pasiėmė skaitmeninio marketingo dalį. Tačiau net ir pasiskirsčius sferas, nuolat tariamės ir konsultuojamės tarpusavyje, siekdami priimti geriausius sprendimus įmonei“, – sako L. Kasiliauskienė.
Vienas žmogus negali žinoti visko
Anot M. Ribelio, pirmą kartą apie co-CMO poziciją jis sužinojo tik gavęs pasiūlymą prisijungti prie „carVertical“. Tuomet jam kilo tik vienas nuogąstavimas – kaip jie pasidalins šia pozicija ir kaip tai veiks?
„Dabar būtų sunku įsivaizduoti, kaip prekės ženklas, turintis daugiau nei 50 marketingo profesionalų, galėtų dirbti tik su vienu marketingo vadovu. Lūkesčiai keliami vienam CMO dažnai yra tiesiog per dideli ir neįmanomi. Jiems tenka suvaldyti per platų spektrą skirtingų kompetencijų, turbūt dėl to ši pozicija, pasak įvairių tyrimų, yra labiausiai keičiama ir žmonės joje ilgai neužsibūna“, – savo įžvalgomis dalinosi M. Ribelis.
Pasak pašnekovo, co-CMO pozicija – tai ego, komunikacijos, pasitikėjimo bei bendradarbiavimo išbandymas.
„Kaip vienas žmogus gali žinoti viską apie marketingą? Tiesioginius pardavimus ir prekės ženklo vystymą? Kūrybą ir procesus? Inovacijas ir vadybą? Ogi niekaip. Čia ir ateina metas nusimesti savo ego ir daryti tai, ką moki geriausiai, kartu spręsti problemas bei iššūkius“, – sako M. Ribelis.
Padeda įmonei augti greičiau
L. Kasiliauskienės teigimu, dviejų marketingo vadovų praktiką ji rekomenduotų visoms greitai augančioms tarptautinėms įmonėms, turinčioms didesnę marketingo komandą, kuri didžiąją dalį marketingo veiksmų planuoja bei atlieka pati. Tai ne tik padeda pagerinti darbo rezultatus, bet ir padidina visų procesų efektyvumą.
Tiek M. Ribelis, tiek L. Kasiliauskienė sutinka, norint kad co-CMO modelis veiktų sklandžiai turi atitikti daug kintamųjų – įmonės struktūra, dydis, kultūra, produkto ar paslaugos tipas. Įmonė pati sau turi atsakyti į klausimą, ar jai vis dar užtenka vieno marketingo vadovo ir ar jis tikrai gali pilnai padengti visas įmonės tikslams pasiekti reikalingas marketingo kryptis.
„Gali kilti klausimas – o kodėl reikia dviejų CMO? Kodėl nepasamdžius online pardavimų vadovo, jei CMO yra orientuotas į prekės ženklo kūrimą ir komunikaciją, ar atvirkščiai? Tokiu būdu kentės arba pardavimai, arba brandingas, nes kažkuri iš šių sričių negaus pakankamai resursų ir dėmesio. Tik turint lygiaverčius šių kelių pagrindinių krypčių vadovus, kurie dirba glaudžiai kartu ir racionaliai dėlioja įmonės resursus, galima augti greičiau bei tvariau“, – sako M. Ribelis.
2023 m. „carVertical“ pateko į „Financial Times“ sudaromą 1000 sparčiausiai augančių Europos įmonių sąrašą, kas tik dar kartą patvirtina, jog įmonės pasirinkta strategija neša vaisius.
„Abu puikiai suprantame, kad dirbame ir siekiame ne asmeninių rezultatų, o bendro tikslo. Manto pasiekimai yra ir mano pasiekimai. Nesėkmės taip pat. Ir atvirkščiai“, – apibendrina L. Kasiliauskienė.
