Taip ir patys norėsime tobulėti kiekvienąkart, taip ir nepraleisime pro akis dalykų, kuriuos dažnai pavadiname „ne mano reikalas“. Ar tai būtų taksi vairuotojas, kuris piktinasi, kad vis atsiskaitai kortele (nes jam mat „pasimato pajamos“), ar rūbininkė lėlių teatre, kuri nesutinka pakabinti palto, nes jame nėra kilputės.
Vieniems tai pasireikš tiesiog kablelio dėjimu prieš kad, ar rašymu lietuviškai verslo laiškuose, kitiems tai bus suvokimas, kad nuo šiol paslauga prasideda šypsena ir malonu „laba diena“, o baigiasi pirkinių krepšelį paduodant dviem rankomis ir žiūrint į akis.
Kiekvienas pasirinkime savo. Galiausiai „NEmano reikalas“ tegu tampa reikalu, kuris vis tik yra mano, nes man rūpi.
Užsikrėskime šiuo kokybės virusu ir padėkim vieni kitiems tobulėti darydami ne tai, kas „ai, gal tiks“, o tik tai, kuo esame tikri, nes tai atitinka mūsų vertybinę kokybės kartelę.