Kaip išvengti klaidų?
Didesnės ar mažesnės krizės – neatsiejama kiekvienos įmonės veiklos dalis. Pasak beveik trisdešimties metų profesinę patirtį sukaupusios K. Meidės, visi iki šiol patirti iššūkiai ją mokė, kaip geriausia elgtis sudėtingose situacijose – krizių valdymas suteikia naudingų pamokų, kaip nuraminti kitus žmones ir tinkamai organizuoti įmonės komunikaciją.
„Verslas yra įpratęs ruoštis krizėms ir valdyti situacijas, kurių nori išvengti. Tuo tarpu Raudonajame Kryžiuje man teko pakeisti tam tikras savo nuostatas. Tai, kas įprastai vadinama krize, yra mūsų kasdienybė. Krizėmis laikome situacijas, kurias reikia išspręsti. Geriausias mano atminty išlikęs vaizdinys – reklaminis klipas, kuriame matomi sprogimai, dūmų debesys ir nuo jų bėganti didelė minia, kai tuo tarpu trys raudonais marškinėliais apsirengę Raudonojo Kryžiaus komandos nariai kaip tik bėga gelbėti žmonių“, – pasakoja K. Meidė.
Kalbėdama apie krizių valdymo klaidas, profesionalė pastebi, kad iš šalies daugelį atvejų vertinti yra kur kas paprasčiau, tačiau dažniausiai organizacijoms koją kiša patirties trūkumas. Todėl K. Meidė pataria išbandyti stalo žaidimų principu pagrįstą metodą – iš anksto apgalvoti galimas krizes ir numatyti pagrindinius žingsnius joms spręsti.
Dar viena įmones paslysti priverčianti problema – baimė suklysti: „Vadovo pečius slegia didelė atsakomybė, nes kiekvienas neteisingas žodis gali išprovokuoti dar didesnę krizę. Man asmeniškai padėdavo tai, kad susidūrus su krize nebegalvodavau apie save, o mąstydavau apie įmonę ir kaip ją išvesti iš tokios padėties. Tokiu metu negalvoji, kaip tave įvertins kiti ir atsiranda daugiau vidinės drąsos.“
Taip pat, priimant sprendimus, nevertėtų pasikliauti vien tik daugybę skirtingų nuomonių išsakančiais patarėjais. Verčiau nepamiršti savo principų, laikytis įprasto moralės kompaso, pasitelkti sukauptas žinias ir patirtį.
Krizei pataria ruoštis iš anksto
Anot K. Meidės, sunkiau nei susidurti su krize – sėkmingu laikotarpiu nuteikti komandą tinkamai jai pasiruošti: „Kūrybiškesni tampame jau pakliuvę į bėdą. Tada esame motyvuoti galvoti, kaip iš jos išlipti, nes situacija įmonei tampa grėsminga. Sunkiausia mobilizuoti komandą ieškoti atsakymų į klausimus iki tol, kol neatėjo krizė. Jeigu nuolat galvoji ir apmąstai įvairias situacijas – visus sprendimus galima priimti iki krizės. Kai įmonė tai daro nuolat, tada ir krizės laukimas nėra toks baisus, o pasekmės – ne tokios skausmingos.“
Profesionalė pataria, kad, nepriklausomai nuo organizacijos dydžio, kiekviena iš jų norėdama tinkamai pasiruošti sunkumams turėtų sau atsakyti į vieną paprastą klausimą – kokie trys blogiausi dalykai jai gali nutikti?
„Vadovo ar komandos narių atsakomybės skirtingos, todėl šie trys dalykai gali skirtis. Tačiau pagalvoti, ką tokiu atveju darytų, reikėtų visiems. Įvertinti rizikas svarbu bet kokio dydžio verslui. Reikėtų pasitikrinti verslo idėjas ir pagalvoti, ką šiandien turėtume padaryti, kad galėtume sutaupyti ir sukaupti rezervą“, – teigia K. Meidė.
Nevertėtų pasikliauti tik viltimi
Pasiteiravus, ką gi daryti tada, jei krizė įmonę visgi ištinka, lektorė pastebi, kad sprendimai turėtų būti priimami atsižvelgiant į veiklos pobūdį. Vieniems verslams krizė reiškia ekonominį sunkmetį, kitiems – pasikeitusias pirkėjų nuotaikas, o tretiems – reguliacinius pokyčius. Pasak K. Meidės, kartais padėti gali veiklos optimizavimas, pavyzdžiui, sutaupyti leidžiantis savitarnos kasų įrengimas prekybos centruose.
Jeigu krizė užklumpa nepasiruošus, ji sukels daugiau streso ar didesnius nuostolius, tačiau svarbu reaguoti greitai: „Blogiausia strategija – viltis. Jei laiku nepasiruošei ar pavėlavai – greičiau gelbėk situaciją.“
K. Meidė pabrėžia, jog nereikėtų nuvertinti tiek vidinės, tiek išorinės komunikacijos svarbos. „Bet kokia informacija greitai gali tapti vieša. Svarbu, kad darbuotojai žinotų realią situaciją ir tikėtų. Juk jie yra pirmi žmonės, į kuriuos įvairiais kanalais kreipiasi klientai. Įsivaizduokite, kaip scenarijus gali rutuliotis toliau, jei pats darbuotojas nežino, kas vyksta, ir jam neramu.“
Išsipildyti gali net ir nerealūs scenarijai
Visgi, didžiausia atsakomybė įmonėse tenka vadovams, laiku turintiems priimti sprendimus, kurie padėtų išvengti ar įveikti krizę. Vadovas turi ne tik iš anksto apmąstyti įvairias grėsmingas situacijas, bet ir pasirengti joms morališkai.
„Vadovas gauna ne tik galimybę rinktis komandą, bet ir atsakomybę už ją. Sudėtingomis akimirkomis jis priešaky turi eiti drąsos kupinomis akimis. Nuo vadovo nuotaikos ir pasitikėjimo priklauso visos komandos savijauta, susidirbimas ir tai, ar jiems rūpi įmonė. Kai nusiteiki, sureaguoji – įmonę gelbėji, nes tau svarbu. Pavyzdžiui, jei kažkas atsitiktų mūsų vaikams, negalvotume, ar mokame plaukti, ar ne ir šoktume į bet kokį vandenį. Galių turime daug. Tad vadovas turi prisiimti atsakomybę ir būti pirmas, kuris tikės, ieškos galimybių gelbėti, burti komandą ir tam turės daugiausiai jėgų“, – sako K. Meidė.
Anot pašnekovės, susidoroti su krizėmis siekiantys verslai turėtų nebijoti apsvarstyti net ir iš pirmo žvilgsnio nerealius scenarijus: „Dalis jų gali tikti ar padėti spręsti kitą krizę, suburti komandą ir atrasti verslo idėjų, apie kurias anksčiau nebuvote susimąstę. Siekdamas augti, neramumus sau turi sukelti ir pats verslas. Tiesa, ne iššaukdamas krizę, o, pavyzdžiui, dairydamasis naujų klientų, rinkų ar produktų.“
K. Meidės mokymai apie sėkmingą krizių valdymą jau vasario 9 d.
