Be abejo, interneto įgalinta saviraiškos laivė yra didžiulis pasiekimas, kurio poveikis ypač juntamas per krizes, per visą pasaulį įtraukiančius įvykius, tokius kaip pandemijos ir karai. Tačiau tuo pat metu naujais, sunkiai suvaldomais būdais ima plisti ir žalingas turinys bei dezinformacija.
Tai sudėtinga socialinė problema ir pastaraisiais metais žvilgsniai vis dažniau nukrypta į socialinės žiniasklaidos įmones. Visuomenė nori žinoti, kaip su šiuo iššūkiu yra tvarkomasi. „Meta“ į šią užduotį žiūri be galo rimtai, ir kovai su dezinformacija mes esame parengę aiškų veiksmų planą. Jį įgyvendindami siekiame užkirsti kelią melagienomis ir kartu užtikrinti teisę į saviraiškos laisvę.
Mūsų darbas kovojant su dezinformacija prasideda nuo bendrųjų „Facebook“ ir „Instagram“ taisyklių. Neišimame turinio vien dėl to, kad jis kažkam nepatinka. Taip pat nešaliname informacijos vien todėl, kad kažkas pranešė, jog ji yra klaidinga. Tai būtų ir nepraktiška, ir nekorektiška. Mūsų pasaulinė politika nukreipta prieš žalingą turinį ir su juo susijusį elgesį. Ji apima pačias ydingiausias dezinformacijos formas – smurtą kurstantį turinį arba bandymus padaryti įtaką balsavimų rezultatams. Spręsdami, koks turinys turėtų būti priskirtas šioms dezinformacijos kategorijoms, bendradarbiaujame su nepriklausomais ekspertais, kurių žinios ir kompetencijos leidžia įvertinti informacijos tikslumą. Jie taip pat pateikia išvadas apie žalos riziką.
Tačiau neapsiribojame vien tik tuo. Esame susitelkę į visų tipų dezinformacijos sklaidos mažinimą, taip pat nukreipiame vartotojus į patikrintus informacijos šaltinius. Siekdami šio tikslo bendradarbiaujame su 90 nepriklausomų trečiųjų šalių faktus tikrinančių organizacijų visame pasaulyje – tokios apimties priemonės nėra taikomos jokioje kitoje platformoje. Centrinėje ir Rytų Europoje mums padeda 20 skirtingų faktus tikrinančių partnerių, įskaitant „Delfi“ ir „15min“ naujienų portalus Lietuvoje. Jei faktus tikrinantys partneriai nustato, kad dalis turinio yra klaidinga, savo sraute jį pradedame rodyti gerokai žemiau, todėl jį pamato žymiai mažiau žmonių. Besidalinančius tokiu turiniu informuojame, kad jis yra klaidingas. Taip pat pridedame įspėjamąją etiketę, nukreipiančią vartotojus į faktų tikrintojų straipsnį, kuris paneigia pagrindinius teiginius.
Manome, kad suteikdami žmonėms papildomo konteksto galime pasiekti daugiau nei tiesiog pašalindami klaidingus teiginius. Net jei juos ir trintume, melaginga informacija vis tiek pasiektų žmones jiems naršant internete, žiūrint televizorių ar tiesiog bendraujant tarpusavyje. Palikdami neteisingą informaciją, tačiau nukreipdami žmones į faktų tikrintojų tyrimus, suteikiame jiems papildomų žinių ir padedame apsispręsti savarankiškai. Tai leidžia išvengti informacijos vakuumo.
Bendradarbiavimas su faktų tikrintojais ir savarankiško žmonių apsisprendimo skatinimas – mūsų veiksmų plano esmė. Dėl to Lietuvoje šiandien pradedame naują skaitmeninę kampaniją „Facts in Focus“ (liet. „Faktai – dėmesio centre“). Jos metu pristatysime Lietuvos menininkų – Jolitos Vaitkutės, Antano Dubros, Algirdo ir Remigijaus Gataveckų, Lino Kaziulionio, Roberto Neveckos ir Agnės Kišonaitės – sukurtus skaitmeninio meno kūrinius. Jie ragins žmones tikrinti faktus, peržiūrėti informacijos šaltinius ir atkreipti dėmesį į akivaizdžias rašybos bei teksto formatavimo klaidas.
Dezinformacija visuomenėje nėra naujas reiškinys, tačiau kovoti su ja skaitmeninėje erdvėje tampa vis sudėtingiau. Vieno universalaus sprendimo šiuo atveju nėra, todėl nepaprastai svarbus yra įstatymų leidėjų, nevyriausybinių organizacijų ir technologijų įmonių bendradarbiavimas. Kiekvienas iš mūsų turi prisidėti prie dezinformacijos sklaidos mažinimo. „Meta“ yra tvirtai įsipareigojusi atlikti savo darbo dalį.
