– Tvarumas šiandien ypač aktualus, apie jį nemažai girdime. Kaip komunikuoti šia tema?
– Tvarumo komunikacijoje dabar sutelpa keli aspektai – tai ir verslo socialinė atsakomybė, ir verslo, kaip veiklą vykdančio vieneto, atsakomybė prieš visą gyvąją aplinką, ir socialinė aplinka, apimanti darbuotojų gerovę, saugumą, kompetencijų ugdymą. Apsibrėžus šias kryptis galima keliauti prie realių įmonės siekiamybių, kad ir kas tai bebūtų – CO2 emisijos mažinimas, atliekų rūšiavimas biure ar efektyvus gamybinių procesų optimizavimas, siekiant mažinti rankinį darbą. Būkite sąžiningi, nuoširdūs ir nepamirškite dėmesingumo komunikuojant. Svarbu, kad geri norai netaptų vadinamuoju greenwashingu, dabar jau sutinkamu ir žaliagienų pavadinimu, kuris reiškia, kad atliekami veiksmai nedaro teigiamo poveikio aplinkai, apie kurį skelbiama.
– Esate įmonės, kuri yra tvarumo ambasadorė, komunikacijos vadovė, kas padeda kolegas įkvėpti šiomis idėjomis? Atliekų rūšiavimas vis daugiau žmonių tampa kasdienis įprotis, kaip šias idėjas įgyvendinti įmonės viduje?
– Komandoje turime šaunių žmonių, kurie dega noru prisidėti, mato prasmę edukuojant vaikus ir suaugusius. Šie žmonės jau tapo tikraisiais tvarumo ambasadoriais, ekspertais ir savo užsidegimu, daromais mažais žingsniais įkvepia ir kitus. „Tvarumo akademijos“ veikla dar tik įsibėgėja, bet jau džiaugiuosi, kad tvarumą įvardijame prioritetu ir strateginiame įmonės lygmenyje. O su įsitraukusiais darbuotojais kuriame mažas tradicijas, kaip dirbti ir mėgautis tuo, ką darome. Prieš vedamas edukacijas su komanda susitinkame, kad prisimintume, jog darome tai dėl švaresnės, saugesnės, sveikesnės aplinkos ir mūsų pačių tobulėjimo. Pastebime, kad poreikis edukacijoms su kiekviena savaite vis didėja, todėl jau planuoju ir reguliarius kolegų – tvarumo ambasadorių mėnesinius susitikimus nuveiktiems darbams ir būsimiems planams aptarti.
Tvarumas yra ir mūsų vidinės komunikacijos dalis. Vasarą turėjome įmonės darbuotojams skirtą konkursą, kurio metu kvietėme dalintis tvarumo receptais. Jų pasiūlytos idėjos, kaip panaudoti daiktus antram gyvenimui, įkvėpė įkurti „Tvarumo akademiją“ ir paskatino imtis edukacijos platesniu mastu.
– Nors įmonė pačia savo idėja yra susijusi su tvarumu, ar susiduriate su nenoru prisidėti prie žinutės sklaidos?
– Pavadinčiau tai labiau nedrąsumu. Daugumai darbuotojų atsakingas vartojimas, atliekų rūšiavimas, gamtos tausojimas ir dalijimasis žiniomis, patirtimi yra tarsi savaime suprantamas dalykas, tačiau reikia to pirmojo postūmio, gerojo pavyzdžio įsitraukti ir daryti. Todėl labai dėkoju iniciatyviems kolegoms, kurie vos tik trumpai papasakojus apie idėją sako: „Aš dalyvauju, darom“! Tas ambasadorių būrys tik didėja. Išdrįsome žengti pirmą žingsnį, o tai svarbiausia. Dabar mūsų laukia ilga tvarumo kelionė, kuriai reikės nuoseklumo ir kantraus rezultato siekimo, nes jį pamatysime geriausiu atveju po dviejų–trejų metų.
– Tyrimai rodo, kad visuomenė jau pasiruošusi daugiau sužinoti apie tvarumą, jaunimas teigia gyvenantis tvariau, ar ir įmonės viduje tai jaučiasi?
– Įmonė jau nuo 2019 m. eina tvarumo keliu, atsisakydama taršių specializuotų automobilių bei pereidama prie alternatyviu kuru varomos technikos. Taip pat ieškoma alternatyvų kaip patiems apsirūpinti energija iš atsinaujinančių šaltinių. Šie procesai jau pažengę ir tapę „Tvarumo akademijos“ veiklos atspirties tašku. Žaviuosi ir savo kolegomis, kuriuos profesinė veikla išmokė pastebėti, ar teisingai rūšiuojamos atliekos, kokius išteklių saugojimo sprendimus naudoja kitos įmonės. Pasitaikius progai nuoširdžiai rūpinasi ir atkreipia dėmesį ar pataria, ką galime daryti dar geriau. Esame atviri kolegų iniciatyvumui.
– Ar norint skleisti tvarumo idėjas svarbūs tik dideli žingsniai? Kaip tvarumo temą į savo dienotvarkę rekomenduotumėte įsitraukti toms įmonėms, kurios to dar nedarė?
– Dideli darbai padaromi mažais žingsniais. Arba kaip aš mėgstu sakyti, dramblį valgykime po vieną kąsnį vienu metu. Kitaip, per daug užsibrėžus, tikslingai neįvertinus turimų resursų, laiko dienotvarkėje, gali apleisti jėgos, nusvirti rankos ir entuziazmas imtis tvarumo stipriai sumažėti. Pirmas žingsnis būtų apsibrėžti tuos tvarumo aspektus, kurie yra apie jūsų įmonę. Lengvas paradoksas – mąstydami apie tvarumą dažniausiai turime kalbėti apie tas vietas, kurios dar nėra ištobulintos. Tad įmonės, kalbančios apie tvarumą, jau yra drąsios ir pasiryžusios dar didesniam skaidrumui, linkiu tokioms ir likti. Apsibrėžus aspektus svarbu nusimatyti artimiausius veiksmus, susidėlioti juos kalendoriuje, turėti tolesnę viziją, didesnę svajonę ir kviesti burtis bendraminčius, ambasadorius įmonės viduje jai įgyvendinti. Įsivertinus, kad trūksta žinių, nebijoti prašyti pagalbos vadovo, kolegų, išorinių patarėjų, kad savo patarimais ar nuomone iš šono įjungtų AHA! lemputę ir padrąsintų judėti pirmyn.
– Kodėl tvarumo temai svarbu skirti dėmesio?
Tvarumo tema yra labai dėkinga tiems, kuriems rūpi visas pasaulis bendrąja prasme, nes tai sukuria didelį prasmės jausmą. O tvarumo veiksmų įgyvendinimas dar leidžia ir realiai pačiam prisidėti prie pokyčio aplinkoje, žmonių mąstysenoje ir gamtos saugojimo.
Vartotojai, klientai ieško produktų, paslaugų iš „žalių verslų“, darbuotojams jau vis svarbiau, kad jo darbdavys būtų ne tik socialiai atsakingas, bet ir realiais darbais, o ne pažadais imtųsi žaliojo kurso. Galiausiai ir finansuotojų sąrašo viršuje atsiduria tos įmonės, kurios turi tvarumo kryptį ir siekia realaus pokyčio gerinant procesus. Tvarumas šiomis dienomis jau yra konstanta ir jo svarba bei sklaida skirtinguose kanaluose bei kontekstuose – tik didės.
