Kaip savo silpnybę paversti stiprybe ir tapti puikiu kalbėtoju pranešime žiniasklaidai pasakoja Balys Narbutas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Viešųjų ryšių dėstytojas, komunikacijos agentūros „Fabula Hill+Knowlton Strategies“ komunikacijos konsultantas.
„Žmonės pratę priklausyti bendruomenei, todėl jiems svarbu, kaip į juos reaguoja ir kaip juos priima kiti. Tokia situacija susiklosčiusi nuo seniausių laikų, kuomet žmonės gyveno gentimis ir nuo jos priklausė individo išlikimo klausimas. Genties palaikymas buvo labai svarbus, nes jos atstūmimas galėjo kelti grėsmę gyvybei. Nors gyvename XXI a., vis dar esame būtybės, norinčios būti priimtos ir kitų palaikomos“, – sako B. Narbutas.
Viešajai kalbai reikalingos repeticijos
Anot B. Narbuto, į sceną einantis kalbėtojas turi būti apgalvojęs pranešimo turinį, suformavęs pagrindinę žinutę, susidėliojęs mintis, ne kartą savo kalbą repetavęs garsiai. Tačiau neretai įvyksta taip, kad kalbą sakyti turintis pranešėjas ant scenos lipa šių namų darbų neatlikęs.
„Pranešimą rengiantys kalbėtojai savo žodžius linkę iliustruoti skaidrėmis. Ši praktika įprasta ir dažnai taikoma, tačiau problema kyla tuomet, kai prezentacija laikoma visu viešajai kalbai reikalingu pasiruošimu. Skaidrės gali būti puiki pagalba, tačiau auditorija dažnai pajunta, kad pranešėjas nėra tinkamai pasiruošęs. Tuomet jos dėmesys prarandamas, o jį susigrąžinti labai sudėtinga. Ypač, jei kalba sakoma nuotoliniu būdu, mat pranešimo metu laiką prie kompiuterio leidžiantys klausytojai labai greitai savo dėmesį nukreipia į el. pašto tikrinimą ar naujienų skaitymą. Viešojo kalbėjimo įgūdžiams susiformuoti reikia laiko, todėl išeiti iš komforto zonos ir juos tobulinti geriausia pradėti dar mokykloje. Tad savo žiniomis apie viešąjį kalbėjimą su moksleiviais dalinsiuosi virtualioje konferencijoje „ISM Insider. Planet Online “, – sako B. Narbutas.
Pradžia klausytoją įtraukia, pabaiga sugrąžina
Teigiamos auditorijos reakcijos norintis sulaukti kalbėtojas turi susitelkti ne tik į viešosios kalbos atlikimą, tačiau ir į jos turinį. Tad didelis dėmesys turi būti skirtas geram pranešimo struktūros paruošimui. B. Narbutas išskiria itin svarbius geros kalbos kriterijus ir akcentuoja, kad stipri pradžia – pusė darbo. Mat pirmos pranešimo akimirkos yra lemiamos – klausytojas arba įtraukiamas, arba jo netenkama.
„Įžangos tikslas yra labai aiškus – sudominti auditoriją, pakurstyti jos smalsumą. Tad pradžia padeda su klausytojais užmegzti ryšį. Patraukliai pranešimo pradžiai galima pasitelkti įvairius būdus: užduoti klausytojams aktualų, su pranešimu susijusį klausimą, papasakoti istoriją ir t.t.“, – sako B. Narbutas.
Tačiau, anot komunikacijos eksperto, neretai konferencijų pranešėjai savo įžangą pradeda ilgais prisistatymais, titulų vardijimais ar pasiekimais. Kiekvienas pranešėjas siekia savo auditorijai perteikti žinią apie savo ekspertiškumą ir patikimumą, tačiau autoritetą reikėtų sutvirtinti kitais būdais.
Kalbėdamas apie gero pranešimo struktūrą ISM dėstytojas patikina, kad reikalinga ne tik gera pradžia, tačiau ir stipri pabaiga, kuri, deja, neretai ir nepelnytai kalbėtojų pamirštama.
„Dėstymo dalyje klausytojo dėmesys beveik visuomet sumažėja, todėl pabaiga turi vėl pagauti jo dėmesį ir padėti suvokti pagrindinę pranešimo žinutę. Tad geras pranešimas yra tas, kurio esmę galima nusakyti vienu aiškiu sakiniu“, – sako B. Narbutas.
Apranga, balsas, akių kontaktas – geros kalbos higiena
Išskyręs pranešimo atlikimą ir turinį, kaip vienus svarbiausių geros viešosios kalbos elementų, B. Narbutas sako, kad itin svarbu pasirūpinti ir mažesniais, tačiau gero pranešimo higiena laikomais atributais. Prieš einant į sceną ar prieš jungiantis kompiuterio kamerą, komunikacijos ekspertas pataria savęs paklausti: kaip atrodys vaizdas, kurį matys klausytojas? Tad jam fiziškai reikia pasiruošti taip, kad kitiems pranešėjo aplinka ar apranga suteiktų jausmą, kad kalbai buvo ruoštasi ir į konferenciją žiūrimą, kaip į neeilinį įvykį.
Komunikacijos ekspertas taip pat pataria nepamiršti su auditorija išlaikyti akių kontakto. Tai daryti reikia net ir kalbant už kompiuterio ekrano sėdintiems virtualios konferencijos dalyviams.
„Nepamiršti pakelti akių į kamerą ir taip sukurti ryšį su už ekrano sėdinčiais pranešimo dalyviais gali padėti šalia kompiuterio kameros priklijuotas ryškus lipdukas ar lipnus lapelis. Beje, skaitant pranešimą, svarbus balsas, jo energija, kalbėsenos maniera, tonas. Siūlau atkreipti dėmesį į laikyseną, nes sėdint ar stovint tiesiai žmogus geriau jaučiasi, pagerėja kvėpavimas“, – sako viešųjų ryšių dėstytojas, kuris daugiau apie viešojo kalbėjimo ypatumus papasakos sausio 30 d. ISM virtualioje konferencijoje „ISM Insider. Planet Online“.
