dr. R. Latinytė: ne žurnalistai sukelia komunikacijos krizes
„Kai kalbame apie kilusį skandalą, visuomenės pasipiktinimą, tai yra vadinama krize. Ir viena dažniausių klaidų, kurią krizės atveju daro žmonės ir organizacijos, tai skuba kaltinti žurnalistus – kad jie paskelbė, kad iš kažkur sužinojo, kad pateikė informaciją ne taip ir t.t. Tačiau visa tai yra ne žurnalisto atsakomybė, o informacijos skleidėjo. Dėl Jakilaičio įrašo galėtume pykti tik tuo atveju, jeigu jis būtų melagingas, tačiau jis toks nebuvo. Taip pat galėtume pykti, jei jis gavo informaciją su žyma „embargo“, reiškiančia, kad informacija neskelbtina iki tam tikros datos, bet panašu, kad tai nebuvo toks atvejis.
Tad šiuo atveju jeigu organizacijoje, šiuo atveju – politinėje – konfidenciali informacija yra nutekinta – atsakomybė tenka tam, kas ją nutekino. Ir kad platesnis komentaras visuomenei vėlavo – atsakomybė vėl tenka informacijos skelbėjams“, – komentavo komunikacijos ekspertė dr. Rūta Latinytė.
„Ne žurnalistai sukelia komunikacijos krizes. Ir net ne vien bloga komunikacija jas sukelia – problema yra abejones sukėlę veiksmai, apie kuriuos dar negana to nebuvo deramai informuota visuomenė. Tai, kaip bendraujame su visuomene, rodo pagarbą jai: kaip žmones tinkamai ir laiku informuoti, kad žinia nesukeltų panikos, nesudarytų terpės gandams ir sąmokslo teorijoms, kad žmonės nesijaustų, lyg nuo jų kažkas būtų slepiama ar kad jie laikomi, atsiprašant, durniaus vietoje“, – pabrėžė ji.
„Dėl ministro atstatydinimo svarbus yra ir parinktas laikas – paskelbti apie tai ko gero reikėtų ne tuo metu, kai didžiausią grėsmę keliančioje valstybėje vyksta rinkimai, ne tada, kai pirmadienį testuojamos aliarmo sistemos. Savaitę prieš arba po, dalykiška spaudos konferencija viską būtų nušvietusi kiek kitoje šviesoje. Tiesa, klausimai dėl naujojo ministro reputacijos išliktų, bet čia jau kita tema.
Prisiminkime, kad žiniasklaidos pagrindinė misija yra sukurti kaip įmanoma objektyvesnį tikrovės vaizdą ir taip įgalinti visuomenę priimti informuotus ir atsakingus sprendimus. Prie šios misijos turėtų prisidėti ir informaciją skelbiančios šalys – politikai, partijos, valstybės institucijos. Kitaip tai rodo nepagarbą informacijos gavėjams arba tiesiog nekompetenciją.
Pabaigai – aš suprantu, kad politikų simpatikams yra skaudu matyti, kai jų renkami atstovai klysta, tačiau sveikos demokratijos bruožas yra pripažinti klaidas, net jei tai yra tavo bendražygiai. Tik tokiu būdu galima taisytis ir ateityje išvengti tokių liapsusų“, – kalbėjo dr. R. Latinytė.
D. Kuras: matosi, kad komunikacija vyriausybėje nelaikoma prioritetu
Lietuvos komunikacijos asociacijos (LTKA) Tarybos pirmininko Donato Kuro teigimu, penktadienį kilusi situacija atskleidžia kelis dalykus: „Pirmasis, apie kurį kalbama daugiau įvairių šaltinių ir jais besiremiančių ekspertų lygmeniu – kad sprendimas dėl ministro pakeitimo galėjo būti gan greitas, susijęs su užaštrėjusiais nuomonių skirtumais – ir tai galbūt ir lėmė nepasirengimą tinkamai komunikuoti. Tačiau to mes iki galo nežinome, tad komentuojame neturėdami viso vaizdo. Kita vertus, pirminė premjerės žinutė, kad ji situaciją pakomentuos pimadienį, gali būti vertinama kaip komunikacinė klaida. Laimei, ją suskubta taisyti ir premjerė savo poziciją bent iš dalies išsakė jau šeštadienį“.
Pasak D. Kuro, situacija atskleidžia tai, kad Vyriausybei vis kyla iššūkių su komunikacija: „Matosi, kad koncentruojamasi į darbus, bet komunikacija nėra prioritetu. Nors politikoje, ypač vertinant pakitusį informacinį lauką, komunikacija – yra itin svarbi, o aprėpti visą kanalų spektrą reikia ir atitinkamų resursų“.
Jis atkreipia dėmesį į tai, kad socialiniuose tinkluose buvo juokaujama, jog tai kas įvyko penktadienį – komunikacijos pratybos. „Vertinant, kokioje geopolitinėje situacijoje esame – akivaizdu, jog reikia stiprinti gebėjimus operatyviai reaguoti, skirti daugiau resursų informaciniam atsparumui ir pro-aktyvioms priemonėms. Bei nepamiršti, kad posakis, jog krizės nutinka penktadieniais – ne iš piršto laužtas,“ – sako ekspertas.
Anot LTKA Tarybos pirmininko, keistokai atrodo kritika žurnalistui už tai, kad jis paskelbė svarbią informaciją, tačiau tikrai galima diskutuoti, ar pasirinktas formatas tinkamiausias vertinant visas aplinkybes.
„Visgi, gerokai įdomiau, iš kur šią informaciją žurnalistas gavo – tai atskleistų daugiau vidinės virtuvės, kurioje, artėjant trejiems rinkimams, temperatūra kyla, padėtų išryškinti, kas pirmiausiai galvoja apie valstybės interesą, kas apie politinius ar asmeninius išskaičiavimus. Tačiau tai greičiausiai liks paslaptyje. Vienok buvusio ministro pareiškimai apie galimus korupcijos atvejus kelia klausimų, kodėl apie tai buvo tylėta anksčiau bei turėtų būti vertinami ir per vidinės konkurencinės kovos, artėjant rinkimams, prizmę“, – reziumuoja jis.
P. Tamulionis: jei kažko skelbti negalima, žurnalistui to ir nesakai
Komunikacijos ekspertas Paulius Tamulionis atkreipė dėmesį, kad jei žurnalistas gauna informaciją, jis turi teisę ir privalo ją paskelbti, jeigu nėra pažadėjęs embargo, tai yra, nebuvo susitarimo, kad informacija duodama su sąlyga jos viešai neskelbti iki tam tikros valandos ar dienos.
„Tokiu atvejo to susitarimo turi būti laikomasi, bet jei jo nebuvo, jei tą informaciją kažkas davė jam, žurnalistui, tai tas žmogus žinojo, kad ta informacija nutekės. Ne žurnalistas, kuris paskelbė viešai, yra informacijos platintojas, o žmogus, politikas, ar valstybės tarnautojas, kuris tą informaciją perdavė. Gal būtų galima svarstyti, ar tas platintojas nepasakė, kad tai tik paslaptis, skelbti negalima, bet tada apskritai klausimas, kam išvis kažką sakyti žurnalistui – jei to negalima skelbti, tai ir nesakai. Tad visų pirma tas žmogus, kuris pasakė Jakilaičiui, yra informacijos platintojas ir sumaišties kėlėjas“, – kalbėjo P. Tamulionis.
„Žurnalistas dirba savo darbą, jis gavo informaciją ir ją skelbia. Kokia čia sumaištis? Na taip, sukūrė situaciją, kad vyriausybės komunikacijos žmonėms reikėjo greitai suktis, metus visus darbus aiškinti visuomenei, kas darosi, jie paaiškino, gal kiek pavėluotai, nes vis tiek reikėjo mesti kitus darbus, ir jie išsisprendė – nieko čia baisaus neįvyko, nežinau, kodėl reikia dėl to panikuoti“, – sakė jis.
Komunikacijos specialistė Ieva Koncevičiūtė savo paskelbtame įraše feisbuke svarstė, gal visuomenininkai kaip E. Jakilaitis ar Andrius Tapinas kartais ima piktnaudžiauti savo valia, ir sulaukė daug pritariančių komentarų, tačiau, P. Tamulionis su tokia nuomone nesutinka.
„Gal gerai, kad ne vienas koks Putinas valdžioje turi galią kalbėti, gerai, kad žmonės nebijo sakyti savo nuomonės – kuo daugiau tokių ryškių nuomonės lyderių šalyje, tuo stipresnė visuomenė. Tegu sako, tegu kuria atsvarą kažkokiems politiniams lyderiams, nes jei visuomenininkai sako drąsiai savo nuomonę, tai padrąsinimas visai visuomenei, kad čia ne tik viena valdžia valdo Lietuvą, bet mes, žmonės – bet kuris žmogus, neužimantis aukštų oficialių pareigų, gali turėti nuomonę ir gali ją sakyti, taip kuriama stipresnė demokratiška visuomenė“, – komentavo jis.
A. Baranauskas: pasirodo, influenceriai ir žurnalistai pas mus dėl visko kalti
Komunikacijos ekspertas Andrius Baranauskas feisbuke ironizavo, kad politikų bėdos mūsų akyse virsta influencerių ir žurnalistų krize.
„Pasirodo, influenceriai ir žurnalistai pas mus dėl visko kalti. Blogi, blogi influenceriai skriaudžia gerus, gerus politikus“, – rašė jis, pateikdamas savo situacijos vertinimą.
„Nepraleisim šitos krizės – enter Baranausko reality check service. Bus grubu, bet kartais ligoniui tik grubiom priemonėm reik išrūšiuot dalykus.
1. Jakilaitis kaltas, kad paleido vidinę informaciją anksčiau laiko ir dabar ministras su premjere blaškosi, o valstybė krizėje. Blogas, blogas Jakilaitis?
Darom reality check.
Iš kur Jakilaitis sužinojo būsimą premjerės ir ministro pokalbio turinį?
Premjerė ministrą iškvietė valandą iki darbo pabaigos, čia pats ministras taip rašė. Edmundas Jakilaitis apie būsimą ministro karjeros vingį pranešė iki to, tai matomai išgirdo ne iš ministro.
Jei atmesim variantą, kad Viešpats nusprendė po tūkstantmečių atkurt biblinių pranašų institutą ir pradėjo nuo Jakilaičio – tai kas lieka?
Lieka, kad arba premjerė pasakė, arba premjerė kažkam dar kitam pasakė. Katras pasakė dar kažkam, ir dar, ir dar.
Šitame mieste paslaptis labai greitai saugo labai daug žmonių. Žinot, ką aš darau tokiais atvejais?
Aš niekam nieko nesakau. Nei žurnalistams, nei kolegoms, nei draugams. Net katinui – tam išvis nereik tų problemų, nenoriu, kad grįžęs rasčiau pasikabinusį ant šniūro. Net alkoholio į mane netelpa tiek, kad atsirastų poreikis kažką kažkam pasakyt.
Nepatikėsit – veikia! Vat netenka po to tampyt snarglio pakampėse ir žliumbt, kad blogas, blogas žurnalistas man dieną sugadino.
Tai reality check mums sako, kad problema nėra žurnalistas. Problema yra kiaura premjerės aplinka, premjerei reik pasiimt šluotą ir pasidaryt pavasarinę talką aplinkoje.
Jei kam atrodo kitaip – laikas mest gerti, pastumkit tą bonką toliau.
2. Jakilaitis kaltas, kad sudegino gerą Belickaitę, ir dabar nuo to blogiau ir Lietuvai, ir geležinkeliams. Blogas, blogas Jakilaitis?
Darom reality check.
Kuom Belickaitė buvo geriausia kandidatė į geležinkelių komunikacijos vadovus?
Žiūrim į LinkedIn. Metai NT įmonėje, prieš tai – 10 metų freelance‘o, prieš tai – darbas agentūroje.
Patirtis didelėse organizacijose? Karjera korporacijose? Darbas derinant interesus įmonės viduje, ir su instucijomis, ir su medijomis, ir su sprendimų priėmėjais, ir su užsienio partneriais, ir su patys pratęskit kuo?
Nėra, ir kodėl gi tas žmogus staiga geriausiai tinka strateginio vadovo pozicijai vienoje didžiausių Lietuvos organizacijų?
Visi, pamenu, skaičiavo tos pozicijos algą. O žinot, ko neskaičiavot?
Kad geležinkeliai turi viešinimo biudžetą, su kokiu milijonu ar dviem. Kad iki rinkimų – metai su trupučiu. Kad su tiek pinigų per tiek laiko ne tai kad Laisvės partiją – mano šunį į Seimą prastumt galima. Ir balsuotumėt, ir dar premiją gaučiau už sutaupytas lėšas, nes ant popieriaus būtų sutaupytos.
Šuns tik gaila, pasikabintų šalia katino. Vien dėl to į tą poziciją nelindau.
Tai reality check mums sako, kad ir čia problema nėra žurnalistas. Problema yra fishy kandidatas su fishy motyvacija.
Jei kam atrodo kitaip – bonkos pastumt neišeis, rekomenduoju kviest daktariuką su lašeline.
3. Tapinas kaltas, kad atėmė iš Lietuvos gerą švietimo ministrę. Blogas, blogas Tapinas?
Darom reality check.
Andrius Tapinas savo skaidrinimo projektą pradėjo nuo Nidos savivaldybės – o atradęs ten apskaitos stebuklų, paskelbė apie planus tikrinti ir visas likusias. Čia buvo kovą, jei gerai pamenu. Ministrės eilė atėjo vasarą.
Ministrė turėjo early warning skambutį, bet nieko nedarė. Ir po to nieko nedarė – kaip tas mužikas, kuris kol žaibas netrenkia, tol nepersižegnoja.
Rezultate nutiko tai, kas ir turėjo nutikti. Ministrė turėjo iš karto prisiduoti viršininkei – būtų turėjusi kelis mėnesius kažkokiam sprendimui. Vietoj to ji tik žaibui trenkus ėmėsi kaškadariti, rezultate pakišo premjerę, sugadino jai reputaciją ir vis tiek išlėkė iš posto.
Nelabai protingai elgėsi, sakykim taip. Bet gal mums ir nereikia tokių nelabai protingų ministrų, a?
Jei kam atrodo kitaip – čia jau receptų nebėr, gerkit toliau.
