Tvarumas – daugiau nei pasodinti medeliai
Dažnai klaidingai galvojama, kad tvarumas – tas pats, kas įmonių socialinė ar aplinkosauginė atsakomybė. Tvarių inovacijų startuolių akseleratoriaus ir fondo „Katalista Ventures“ bendraįkūrėja bei generalinė direktorė Greta Radzevičiūtė pabrėžia, kad be šių aspektų labai svarbus ir trečiasis – finansinis tvarumas (pelnas, investicijų grąža ir kiti finansiniai rodikliai). Tvarumas taip pat apima darbuotojų produktyvumą ir įsitraukimą, gebėjimą išgyventi rinkos ar technologinius pokyčius.
Kuo tvari strategija naudinga verslui? Tvarios veiklos modelis neatsiejamas nuo įmonių, norinčių kuo ilgiau išlaikyti savo verslo sėkmę ir įgyti didesnį atsparumą. Nors finansinei naudai išmatuoti įprastai reikia specialių matavimo rodiklių ir procesų, tvarumo įtaką gali parodyti ir kiti aspektai: augantis klientų, partnerių ir trečiųjų šalių pasitikėjimas, taip pat didėjantis darbuotojų pasitenkinimas darbu.
Kaip toli pažengusi Lietuva?
Pasak G. Radzevičiūtės, įvairiose šalyse tvarumas priimamas skirtingai. Dažnai trečiųjų šalių ekologinis pėdsakas dėl neišvystytos ekonomikos yra žymiai mažesnis nei tvarumo strategijas turinčių modernių valstybių. Puikus pavyzdys – Butanas, laimingiausia ir tvariausia pasaulio šalis. Vienintelė tokia pasaulyje, anglies dioksido pašalinanti daugiau nei jo pagaminanti.
„Lietuva turi puikias galimybes tapti tvarumo lydere regione, Europoje ar net pasaulyje, tačiau kol kas tam trūksta žinių. Mūsų visuomenėje tvarumo terminas dažniau suprantamas kaip savanorystės ar geradarystės forma. Suomijoje, Švedijoje, Danijoje, Olandijoje tvarumas yra ne priedas prie komunikacijos ir rinkodaros strategijos, o verslo strategijos kūrimo standartas. Tokie verslai kur kas pranašesni, nes sukurti tvarų verslo modelį nuo pat pradžių gana paprasta, o pakeisti netvarų į tvarų – daug sudėtingesnis procesas“, – priduria pašnekovė.
Nuo ko pradėti?
Jei norite pradėti diegti tvarią strategiją savo įmonėje, anot G. Radzevičiūtės, visada galite pradėti nuo darbuotojų įsitraukimo ir klientų pasitenkinimo didinimo. Vėliau rekomenduojama nuosekliai įtraukti ir socialines bei aplinkosaugos iniciatyvas.
Įprastai šalia didelių tvarumo projektų (pavyzdžiui, saulės jėgainės ant biuro stogo) kuriami ir itin paprasti, tiesiogiai skirti darbuotojams: tai gali būti dalijimasis automobiliu, ataskaitoms ir leidiniams rengti naudojamas perdirbtas popierius; taip pat atsisakoma vandens buteliukų, siūloma pasinaudoti įmonės dviračiais ir nuosavą automobilį vis dažniau palikti garaže, biure naudojamos taupiosios elektros lemputės, nuolatos rūšiuojamos atliekos.
Ar reikėtų apie gerus darbus kalbėti garsiai?
Labai svarbu, kad įgyvendinant tvarią strategiją būtų įtraukiami ir darbuotojai. Nuo pat pradžių juos reikėtų supažindinti, kodėl tvarumas įmonei svarbus ir kokiomis priemonėmis bus siekiama prisidėti prie ateities kartų gerovės.
Jeigu darbuotojai jausis viso to dalimi, bus linkę gerąja praktika pasidalyti su savo draugais socialiniuose tinkluose, papasakoti artimiesiems, kokia šauni jų darbovietė. Įmonės, kurios nedrįsta garsiai kalbėti apie savo gerus darbus, gali kiek atsikvėpti – šį kartą tai už jus padarys darbuotojai. Komunikacija iš lūpų į lūpas ir geras žodis socialiniuose tinkluose taip pat prisidės prie patrauklaus darbdavio įvaizdžio.
Įtraukite ir visuomenę
Vienas ryškiausių tvaraus ir pelningo verslo pavyzdžių – batų prekės ženklas „Toms“. 2006 metais amerikietis keliautojas Blake‘as Mycoskie lankėsi Argentinos kaimelyje, kur susipažino su vietiniais vaikais ir jų didelėmis problemomis gyvenant be batų. Norėdamas šiems vaikams padėti, jaunasis verslininkas įkūrė įmonę „Toms“, paremtą „One for One“ idėja – ji skelbė, kad, įsigyjant vieną porą ekologiškų batų, antroji skiriama sunkiai gyvenantiems vaikams. Nuo įkūrimo pradžios „Toms“ jau suteikė 75 milijonus naujų batų porų vaikams, kuriems labiausiai to reikia.
Ilgainiui „One for One“ idėja išaugo į judėjimą – sunkiai gyvenantiems žmonėms buvo dovanojami ne tik batai, bet ir geriamasis vanduo, sprendžiamos regos problemos ir teikiamos priemonės saugesniam gimdymui užtikrinti. Šiuo metu prekės ženklas „Toms“ bendradarbiauja su daugiau nei 100 partnerių, kurie prisideda prie „One for One“ idėjos.
„Toms“ prekės ženklo tvaraus verslo modelis buvo kuriamas nuo pat pradžių. Kitas pavyzdys – prekės ženklas H&M, įgyvendinantis sėkmingą tvarumo kampaniją „Long live fashion“ ir dedantis vis daugiau pastangų siekiant netvarų verslo modelį pakeisti į tvarų.
H&M kampanija „Long live fashion“ – dar vienas atvejis, kai į tvarumo strategiją sėkmingai įtraukiama ir visuomenė. Šia iniciatyva siekiama paraginti klientus nešvaistyti mados ir atnešus savo senus drabužius sumažinti išmetamų drabužių kiekį. H&M siekia rasti būdų, kaip dar kartą panaudoti ir perdirbti tekstilės pluoštą ir senus drabužius prikelti antram gyvenimui. Prisidėti prie šios iniciatyvos žmones skatina ne tik kilni misija, bet ir suteikiama nuolaida naujiems pirkiniams. Taigi, tokiu būdu šis prekės ženklas ne tik skelbia tvarumo idėjas ir gerina savo įvaizdį, bet ir didina pardavimus.
Šių prekės ženklų komunikacija paremta edukacija apie pasaulines skurdo ir aplinkosaugos problemas, skatinimu prisidėti prie kitų gerovės, nuoširdžiu kreipiniu MES ir bendrai pasiektomis pergalėmis. Sėkmingi prekių ženklų pavyzdžiai parodo, kaip svarbu ne tik spręsti tvarumo problemas, bet ir garsiai apie tai kalbėti.