Nors kalbos apie dirbtinį intelektą itin suintensyvėjo pastaraisiais metais, iš tiesų tai toli gražu nėra naujas dalykas. Jo istorija skaičiuojama jau nuo 1960 m. „Jei vaikystėje žaidėte kompiuterinius žaidimus, vadinasi, jau tada išbandėte dirbtinį intelektą. Tačiau dabar vartotojų lūkesčiai, susiję su dirbtiniu intelektu, yra labai smarkiai išaugę: jie tikisi, kad jis jiems padės atrasti patirtis, kurios iki tol buvo nepasiekiamos. Be to, nori, kad jos būtų pritaikytos būtent jiems. Prekės ženklams, agentūroms dirbtinis intelektas padeda sukurti itin personalizuotą komunikaciją“, - kalbėjo J. Lin.
Nors diskusijose apie dirbtinio intelekto įtaką žmonijoms pokyčiams dažnai paminimi ir nuogąstavimai, kad robotai atims iš žmonių darbus ir atneš kitas socialines problemas, J. Lin ragina galvoti ne apie tai, kaip dirbtinis intelektas gali pakenkti, o kuo jis gali būti naudingas žmonijai.
„Mes turime veikti ne prieš dirbtinį intelektą, o kartu su juo. Dirbtinis intelektas yra labai galingas įrankis, bet yra vos kelios sritys, kur jis yra pranašesnis už žmogų, daugiausia tos, kurios yra susijusios su greitu informacijos apdorojimu. Tačiau yra esminis skirtumas: dirbtinis intelektas neturi empatijos ir emocinio intelekto, todėl niekada negalės prilygti žmogui“, - įsitikinusi J. Lin.
W. Liu pasakoja pastebintis, kad vartotojai Kinijoje yra bene greičiausiai prisitaikantys prie inovacijų. Čia mielai išbandomi nauji technologiniai sprendimai, mobiliosios programėlės, žmonės yra įpratę viską daryti padedant technologijomis. Tačiau net dirbtinis intelektas, kurio pagrindinis variklis yra duomenys, negalėtų gyvuoti be žmogiško indėlio. „Nė viena kompanija dabar nesako turinti per mažai duomenų. Jos jų turi per daug ir nežino, kaip su jais susitvarkyti. O čia gali padėti tik kūrybiškas požiūris į darbą. Dirbtinis intelektas gali apdoroti informaciją, o žmogus – priimti sprendimą, ką su ja daryti. Pavyzdžiui, jei užfiksuojama, kad socialiniame tinkle užfiksuojama daug pokalbių apie nepasitenkinimą kuriuo nors verslu, jam galima pranešti apie potencialią grėsmę, ir jis išspręs šį klausimą dar prieš kylant rimtai krizei“, - dėstė jis.
Diskusijos dalyviai teigė, kad dirbtinis intelektas keičia ir tai, kaip prasideda žmonių kūrybinėse agentūrose karjera. Iki šiol dažniausiai jiems patikimus rutininius darbus gali perimti dirbtinis intelektas, tad jie iškart gali pradėti mokytis strateginio mąstymo arba imtis kūrybinių užduočių. „Kai agentūroje samdomi jauni, neturintys patirties žmonės, tikimasi, kad jie atneš tokių idėjų, kurių patys nesugalvotumėte, tiesiog todėl, kad priklausote kitai kartai. Tad užuot švaisčius jų energiją tokioms užduotims, kaip, pavyzdžiui, žiniasklaidos monitoringas, ką dirbtinis intelektas gali padaryti žymiai greičiau, geriau išnaudokite jų kūrybiškumą“, - patarė W. Liu.