ESG kriterijai – daugiau nei kova su klimato kaita
Konsultacijų firmos „PwC“ atliktos apklausos duomenimis, 80 proc. investuotojų įmonės užsibrėžti ESG tikslai yra svarbūs priimant sprendimą dėl investavimo. ESG (angl. Environmental, Social and Governance) kriterijai – tai įmonės veiklos poveikio aplinkai, visuomenei ir valdysenai kriterijų vertinimas. Dažnai visi šie trys aspektai vadinami bendru tvarumo terminu – jie ne tik apibrėžia, kiek tvarus verslo modelis ir kiek jis prisideda prie tvarios plėtros, bet ir padeda kompanijoms valdyti galimas ilgalaikes rizikas.
„Nors ESG terminas vis dažniau atsiranda verslo žodyne, retai įmonei pavyksta pasiekti visų trijų veiksnių balansą. Dažniausiai imamasi aplinkosaugos, tačiau pandemija parodė, kad ir kitos dvi sritys ne mažiau svarbios – būtina užtikrinti, kad siekdama tvarumo įmonė atsižvelgs ir į socialinius bei valdysenos klausimus“, – pranešime žiniasklaidai cituojama tvarumo konsultacijų įmonės „Sustain Advisory“ partnerė, darnaus vystymosi ekspertė Austė Valikonytė.
Tai įmonės įsipareigojimai savo darbuotojams bei bendruomenėms – darbo aplinkos gerinimas, darbuotojų teisių užtikrinimas ir įvairovės bei įtraukties skatinimas. Valdysenos aspektai apima verslo skaidrumą, sąžiningai mokamus mokesčius, atsparumą korupcijai, verslo modelio bei tiekimo grandinės tvarumą ir atskaitingumą įmonės akcininkams.
„Kartu visos šios trys dimensijos apibrėžia verslo santykį su aplinka plačiąja prasme – planeta, visuomene, valstybėmis. Investuotojų dėmesį ESG kriterijams sustiprino ir Covid-19 pandemija, atskleidusi darnaus verslo didesnį atsparumą, gebėjimą prisitaikyti prie greitai kintančių aplinkybių, ir COP26 klimato kaitos konferencija, pademonstravusi, kad teisingumo ir aplinkos apsaugos klausimai svarbūs didelei visuomenės daliai – pagrindiniams prekių bei paslaugų vartotojams“, – komentuoja A.Valikonytė.
Tvarios investicijos pelningesnės už įprastas?
Duomenys rodo, kad tvarios investicijos ne tik rodo panašius rezultatus, bet kartais ir lenkia įprastų investicijų grąžą. Iš aukščiausius ESG kriterijus atitinkančių įmonių sudarytas S&P 500 ESG indeksas 2020 m. krito tik 0,23 proc., kai įprastas S&P 500 indeksas smuko 2,34 proc.
„Skaičiai rodo, kad tvariai veikiančios įmonės yra atsparesnės įvairiems sukrėtimams, nes rengiant ESG strategiją geriau įvertinami kertiniai verslo aspektai – ne tik pelningumas, bet ir darbo kultūra, ryšys su bendruomenėmis ar atsakingas išteklių vartojimas. Kadangi daugelio vyriausybių popandeminio atsigavimo planuose vyrauja tvarumo tema ir planuojamos didelės investicijos šioje srityje, apie tai jau šiandien galvojantis verslas yra geriau pasiruošęs išnaudoti ateities galimybes ir dorotis su būsimomis krizėmis“, – tikina „Sustain Advisory“ ekspertė.
Pandemija taip pat atkreipė dėmesį ir į socialinę tvarumo dimensiją – susirūpinta visuomenės sveikata, o anksčiau kaip privalumas įvardintas lankstus darbo modelis pamažu tampa norma. Visa tai papildo jau anksčiau akcentuotus lyčių lygybės klausimus. Tuo tarpu kartu su investicijomis į atsinaujinančią energetiką, dėmesys krypsta ir į trumpesnes, lokalesnes pasaulines tiekimo grandines ir žiedinius verslo modelius – tai brėžia ateities vystymosi gaires.
„Pagrindinis iššūkis, kurį sprendžia investuotojai – užtikrinti investavimo grąžą, kartu įgyvendinant ilgojo laikotarpio tikslus bei įvertinant ir suvaldant galimas rizikas, kurias apibrėžia įmonės tvarumo strategija. Vis dėlto, įmonė turi argumentuotai paaiškinti, kokios priemonės yra išskirtos tikslams pasiekti, koks yra metinis rodiklių teigiamas ar neigiamas pokytis, kiek šiems veiksmams skiriama lėšų ir kaip tai prisideda prie pridėtinės vertės sukūrimo verslui, visuomenei, investuotojams. Todėl ypač svarbus informacijos prieinamumas ir skaidrūs ESG taktikų vertinimo kriterijai bei periodinės jų peržiūros ir atnaujinimas“, – sako Rūta Skarulskė, „Lords LB Asset Management“ ESG vadovė.
Įsipareigojimas pokyčiams ir tinkama tvarumo strategija investuotojui dažnai tampa įmonės veidrodžiu – „PwC“ atlikta apklausa rodo, jog net 88 proc. jų pagal ataskaitų kokybę vertina kompanijos vadovybę, kuri priskiriama prie G faktoriaus, t.y. valdysenos kriterijaus. Be to, ESG strategija ypač svarbi, jei įmonė nusprendžia tapti listinguojama. Investuotojams tai signalizuoja, kad verslas pasirengęs prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus, tinkamai įvertina rizikas kiekvienoje iš trijų tvarumo sričių, o rengiamos tvarumo ataskaitos yra lyg namų darbai prieš rengiant metines veiklos ataskaitas.
Abejoja informacijos patikimumu
Minėtas „PwC“ tyrimas atskleidė, kad didžioji dalis investuotojų abejoja jiems teikiamos informacijos apie ESG tikslus patikimumu. Dažniausiai jie remiasi metinėmis įmonės veiklos ataskaitomis, prisistatymo investuotojams medžiaga ir tvarumo ataskaitomis. Būtent pastarosios yra vieni svarbiausių dokumentų tinkamam įmonės vertinimui, todėl tam geriausia pasitelkti standartizuotą ir kertinių sprendimų priėmėjų pripažįstamą formatą.
Anot R. Skarulskės taikant pasauliniu mastu suderintą rinkinį, tokį kaip GRI tvarumo ataskaitos, investuotojams kur kas lengviau atlikti standartizuotą įmonių palyginamąją analizę, o verslas gali nesunkiai įvertinti savo rezultatus kitų rinkos dalyvių atžvilgiu. Esminis GRI ataskaitų segmentas yra poveikio identifikavimas – rizikų, plėtros galimybių ir pokyčių vertinimas, kuris investuotojams itin svarbus priimant sprendimą.
Pasaulio ekonomikos forumo sudarytame ESG ekosistemos žemėlapyje ESG praktikos yra tiesiogiai susijusios su esminiais tvarumo standartų bei praktikų formuotojais – Jungtinių Tautų Pasauliniu susitarimu (angl. Global Compact), GRI (angl. Global Reporting Initiative), ISO standartų agentūra ar Didžiuoju Ketvertu (didžiausiomis verslo konsultacijų bendrovėmis).
„Patirtis rodo, kad GRI ataskaitos rengimas padeda verslui geriau išgryninti tvarumo gaires ir parengti veiksmingą ESG strategiją, o kartu įvertinti, kaip sekasi siekti užsibrėžtų tikslų. Šiandien investuotojų dėmesio sulaukia ne gražias ESG strategijas turinčios įmonės, o tos, kurios sugeba kokybiškai pagrįsti savo veiksmus ir skaidriai įrodyti pasiekimus. Todėl svarbu tai pateikti pripažintu ir visuotinai suprantamu formatu“, – komentuoja A.Valikonytė
