Pernai toks apdovanojimas atiteko policijos generaliniam komisarui Renatui Požėlai, kuris demonstravo lyderystę riaušių prie Seimo metu, kuomet teko laviruoti tarp pareigos užtikrinti saugumą ir teisės piliečiams laisvai reikšti savo nuomonę. 2021-aisiais jį pelnė Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius, kuris, neslėpęs savo seksualinės orientacijos jau rinkimų metu, išrinktas į Seimą tapo jo Žmogaus teisių komiteto pirmininku.
Praėję metai ir ypač paskutiniai mėnesiai pažėrė daugybę iššūkių tiek mūsų šalies viduje, tiek tarptautinėje arenoje, todėl komunikacijos profesionalų sudarytas kandidatų sąrašas – itin gausus. Jame šiemet net 17 pretendentų, kurie dėl naujai gautų viešų pareigų ar susiklosčiusių aplinkybių, iššūkių bei krizinių situacijų per praėjusius 12 mėnesių buvo dėmesio centre ir patyrė ne vieną komunikacijos iššūkį.
Balsuoti už geriausiai, jūsų nuomone, išbandymą viešumu išlaikiusį bei krizinėje situacijoje tinkamai komunikavusį asmenį kviečiame iki gegužės 30 d. 23.59 val. Nugalėtojas paaiškės birželio 9 dieną vyksiančiame baigiamajame „PR Impact Awards 2023“ renginyje. Bilietus į renginį galima įsigyti čia.
2023 metais specialiesiems apdovanojimams „Išbandymas viešumu“ nominuoti šie kandidatai:
– Arvydas Anušauskas, krašto apsaugos ministras. Karo pradžioje tapęs vienu aktyviausių ir populiariausių politikų socialiniuose tinkluose, vėliau klimpo, kai reikėjo paaiškinti, kaip su Vokietijos kariuomenės pagalba bus užtikrintas Lietuvos saugumas. Pasitikėjimo ministru nepridėjo ir žmonos pasisakymai apie šeimoje turėtą išankstinę informaciją dėl būsimos Rusijos invazijos į Ukrainą.
– Agnė Belickaitė, komunikacijos specialistė. Paaiškėjus šeiminiams bei kitiems itin artimiems ryšiams su Laisvės partijos vadovybe bei darbiniams ryšiams su pačia partija, sulaukė kaltinimų, jog atsakingą darbą „Lietuvos geležinkeliuose“ (LTG) gavo protekcionizmo dėka, ir buvo priversta gan greitai palikti šią poziciją. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pažeidimų konkurse nenustatė, visgi vėliau, itin aštriai pakomentavusi situaciją, A. Belickaitė iš visą šią „pirtį“ jai užkūrusio žurnalisto Edmundo Jakilaičio, kurio žmona pati dalyvavo LTG konkurse, sulaukė prašymo pakoreguoti įrašą dėl, neva, reputacijos ir orumo menkinimo.
– Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo pirmininkė. Kilus pedofilijos skandalui Seime, pasirinko šypsojimosi ir glaistymo strategiją: visgi asmeniniai reitingai ženkliai smuko – iš dalies ir dėl to, kad skyrėsi jos ir generalinės prokurorės viešai pateikiami faktai apie istorijos dėl galimo informacijos nutekinimo aplinkybes.
– Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, LRT generalinė direktorė. LRT vadovės kadencijai einant į pabaigą ir prasidėjus naujo generalinio direktoriaus rinkimams, išbandymų viešumu jai netrūko – nuo kaltinimų mobingu iki klausimų sukėlusio sprendimo dėl LRT žurnalisto teisės reikšti savo nuomonę socialiniuose tinkluose. Ar šie išbandymai nesutrukdys išsaugoti posto, paaiškės jau netrukus.
– Nida Grunskienė, generalinė prokurorė. Paaiškėjus galimam informacijos nutekinimui pedofilija įtariamam Seimo nariui, atsidūrė dėmesio centre. Kilus klausimams, iš kur nutekėjo informacija, pati “pakišo koją” Seimo pirmininkei, teigdama faktines aplinkybes buvus kitokias, nei sakė ši. Visgi, iš kur informacija nutekėjo – taip ir liko neaišku, o prokuratūra atlikti vidinį tyrimą prasmės nematė.
– Daina Gudzinevičiūtė, LTOK prezidentė ir TOK narė. Komentuodama Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) poziciją dėl galimybių Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti Olimpinėse žaidynėse, panašu, pamiršo, kad yra ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK), t.y. organizacijos, turinčios principingą poziciją agresorių bei okupantų atžvilgiu, prezidentė, o ne vien TOK – organizacijos, kurios prezidentas vis sulaukia kritikos dėl savo artimų ryšių su Rusija – narė.
– Darius Jauniškis, Valstybės saugumo departamento direktorius. Pasirodžius Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai, kilo daug klausimų dėl jo vadovaujamos organizacijos veiklos, galimo asmeninių interesų protegavimo bei „žodinės teisės“ ir „asmeninių užsakymų“. Visgi, Seime nesant pakankamai politinės valios išsiaiškinti visas istorijos aplinkybės, asmeninės atsakomybės išvengė.
– Dainius Kreivys, energetikos ministras. Kilus energijos kainų krizei bei įmonei „Perlas energija“ pasitraukus iš elektros tiekėjų rinkos, atsidūrė dėmesio centre. Vėliau sulaukė kaltinimų dėl turimų valstybės kontroliuojamos įmonės „Ignitis grupė“ akcijų, tačiau postą išsaugojo.
– Darius Maikštėnas, „Ignitis grupės“ vadovas ir valdybos pirmininkas. Bendrovė pastaraisiais metais nuolat buvo dėmesio centre dėl rinkos liberalizacijos ir santykių su klientais, aukštų elektros kainų, vėluojančios Vilniaus kogeneracinės elektrinės projekto bei brangių konsultantų samdymo. Proaktyvi komunikacija buvo vienas iš vadovo sprendimų, siekiant paaiškinti įmonės poziciją.
– Visvaldas Matijošaitis, Kauno miesto meras. Nors Kauno meras nuolat patenka į skandalingas istorijas, susijusias su veikla Rusijoje bei galimais interesų konfliktais, o atsakyti į žiniasklaidos klausimus vengia, o sutikęs komentuoti įprastai tą daro itin nekorektiškai, jis jau per pirmąjį pavasarį vykusių savivaldos rinkimų turą buvo perrinktas antrai kadencijai.
– Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnė. Frakcijos kolegai sulaukus kaltinimų pedofilija ir paaiškėjus įtarimams dėl galimo informacijos nutekinimo, iškart atsidūrė žiniasklaidos dėmesio smaigalyje: kalbėjo daug ir vis skirtingus dalykus, tačiau, žiniasklaidos dėmesiui nukrypus į Seimo pirmininkę, politinės atsakomybės išvengė.
– Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas. Per metus Lietuvos prezidentui iššūkių netrūko, bet išbandymas, kurį atlaikyti, panašu, buvo sunkiausia – paaiškėję faktai apie biografijoje neįvardintą priklausymą komunistų partijai. Deja, užuot pateikęs paaiškinimus, pasirinko aukos poziciją ir pažėrė aibę kaltinimų politiniams oponentams.
– Jolanta Petkevičienė, buvusi Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė. Komisija ir naikino, ir atnaujino kandidatų teises dalyvauti savivaldos rinkimuose, bet viešai paaiškinti VRK sprendimų motyvus pirmininkei nesisekė ir viskas baigėsi atsistatydinimu.
– Gintarė Skaistė, finansų ministrė. Pristatydama mokesčių reformą, pavadino planus „gyvulių ūkio“ – pasitelkdama vieno itin aštriai pasisakančio ekonomisto metaforą – problemos sprendimu, sutapatindama individualia veikla užsiimančius bei pagal verslo liudijimus dirbančius mokesčių mokėtojus su gyvuliais, tuo sukeldama didelį pasipiktinimą. Be to, reforma nepatenkintos buvo ir kitos interesų grupės, o kritikos dėl reformos projekto bei jo komunikacijos turėjo ir koalicijos partneriai.
– Ingrida Šimonytė, Ministrė Pirmininkė. Kylant įtampai dėl vidaus ir užsienio situacijos, vis daugiau įtampos patyrė ir premjerė, kuriai taip pat kartais „išmušdavo saugiklius“ – pavyzdžiui, itin aštriai (vartojant žodį š…as) socialiniuose tinkluose pasisakant apie opozicijoje esančią Seimo narę.
– Jurgita Šiugždinienė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė. Žurnalistui Andriui Tapinui pradėjus aiškintis savivaldybių tarybų narių išlaidų kompensavimo tvarką, ji bandė paaiškinti savo išlaidų ataskaitas (teiktas ir neegzistuojančiomis dienomis). Pradžioje posto besilaikiusi ir komentarų šykštėjusi, nepasitenkinimui ir spaudimui augant, premjerei pateikė prašymą palikti pareigas – prašymas buvo patenkintas.
Specialiųjų apdovanojimų „Išbandymas viešumu 2023“ nugalėtojas bus išrinktas atsižvelgus į komunikacijos profesionalų ir M360 skaitytojų balsus.
Taigi, kas, jūsų nuomone, geriausiai ir profesionaliausiai atlaikė išbandymus viešumu ir komunikavo krizinėse situacijose?
