Slapukai gali būti parsiunčiami tik gavus sutikimą
Slapukai yra tekstiniai dokumentai, kurie turi unikalų indentifikacijos numerį, perduodamą iš internetinio tinklalapio į vartotojo kompiuterį tam, kad svetainės administratorius galėtų stebėti jo veiklą internete ar leistų naudotis paslaugomis. Slapukai neleidžia tinklalapiams įsiminti asmeninės informacijos, tokios kaip vardas ar elektroninis paštas, tačiau juos patalpinęs administratorius gali identifikuoti vartotoją ir teikti jam asmeninius pasiūlymus reklamos forma.
Slapukams, kaip asmens duomenų rinkimo priemonei, yra reikalingas asmens sutikimas. Jų reguliavimas išplaukia ne iš Bendrojo duomenų apsaugos reglamento, o iš Elektroninės komercijos direktyvos, taikant duomenų apsaugos taisykles. Dažnu atveju, slapukai negali būti parsisiunčiami į kompiuterį be sutikimo, iškyrus atvejus, kai jie yra būtini puslapio veikimui ar paslaugos suteikimui vartotojo prašymu.
Slapukų išimtys, kai sutikimas nėra privalomas
Kai kuriems slapukams taikomos išimtys ir vartotojo sutikimas nėra būtinas. Tai yra, kai vienintelė slapuko paskirtis yra perduoti informaciją per elektroninių tinklų ryšį ir kai vartotojui paprašius suteikti paslaugą yra būtinas slapuko įdiegimas. Tada pakanka informuoti vartotoją, kad slapukai yra naudojami.
Pirmiausia, į šias išimtis patenka autentifikavimo slapukai, skirti prisijungimui prie konkrečios vartotojo paskyros, taip pat – slapukai, kurie atsimena, ko vartotojas lankydamasis internetiniame puslapyje ieškojo bei ką paspaudė, kai vartotojui suteikiamas sesijos identifikavimo kodas. Praktikoje šie slapukai dažniausiai naudojami internetinių apklausų metu ir internetinių parduotuvių tinklalapiuose, kuriuose besilankantiems vartotojams renkantis prekes jų pasirinkimai išsaugomi krepšelyje. Pažymėtina, kad dažnai laikomasi nuomonės, jog šie slapukai turėtų būti automatiškai ištrinami asmeniui išjungus interneto naršyklę.
Išimtis taip pat taikoma multimedijos slapukams, kurie saugo techninę informaciją, būtiną transliuoti vaizdo ir garso medžiagą, atsimena vaizdo kokybės, pasirinkto garso ir panašius nustatymus. Su jais dažniausiai susiduriama „YouTube“ kanale. Ilgai saugoma ir informacija, susijusi su vartotojo sąsajos pritaikymo slapukais. Jie leidžia pasirinkti tam tikras preferencijas internetiniuose tinklalapiuose, pavyzdžiui, kalbą ar norimą dizainą.
Sutikimas nebūtinas ir vartotojų apsaugos slapukams, pvz., mėginant prisijungti ir 3-4 kartus suvedus neteisingą informaciją, slapukas nebeleistų kažko padaryti arba uždraustų prisijungti tam tikrą laiką po paskutinio bandymo prisijungti.
Reklama „Facebook“ komunikacijoje
Socialinis tinklas „Facebook“ yra viena iš platformų, kurias verslas pasitelkia norėdamas pasiekti savo auditoriją bei vartotojų duomenis. Marketingo specialistams ji suteikia plačias galimybes, apimančias CRM (klientų valdymo) reklamą, panašių (tikslinių) auditorijų pasiekimą bei įmonės komunikacijos vystymą.
Kalbant apie panašių auditorijų pasiekimą, naudojantis „Facebook“ , svarbu žinoti, kad duomenis valdo pati platforma, turinti savo interesus. „Facebook“ tinklalapio vartotojams įdiegia slapukus, kurių dėka duomenys apie vartotojus perduodami konkrečios paskyros administratoriui, kuris šiuos duomenis analizuoja pagal savo pasirinktus kriterijus – vartotojų lytį, amžių, pomėgius – ir nukreipia reklamą į jam palankias auditorijas. Taigi, verslo atstovai socialiniame tinkle kurdami reklamas tikslinėms auditorijoms neturėtų būti laikomi duomenų valdytojais. Tiesa, visiškai kitokia situacija yra su CRM reklama, kur socialinio tinklo vartotojas, naudodamasis „Facebook“ funkcionalumu, siekia rodyti reklamą savo klientams, už kurių duomenų naudojimą jis yra atsakingas.
Privatumo politikų atnaujinimo būtinumas
Tinklalapių slapukai surenka nemažai asmens duomenų, tačiau internetinės svetainės taip pat turi ir kitų funkcijų, kurių pagalba jie gali būti renkami (pavyzdžiui, naujienlaiškio prenumeratos forma, galimybė užsiregistruoti ir turėti savo profilį ar pan.). Todėl kiekvienas tinklalapis turi turėti jam pritaikytą privatumo politiką, kurioje būtų atskleista visa pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą reikalinga informacija.
Privatumo politikoje svarbu nurodyti, kokie slapukai yra naudojami interneto tinklalapyje, koks jų tikslas, galiojimo laikas ir kokie duomenys yra tvarkomi slapukų pagalba. Vartotojai turi būti informuoti ir apie duomenų saugojimo laikotarpį, turimas teises bei apie tai, ar duomenis ketinama perduoti į trečiąsias valstybes, tarptautines organizacijas ir jeigu taip – apie pritaikytas apsaugos priemones tokiam perdavimui. Svarbu nurodyti, ar yra vykdomas automatizuotas sprendimų priėmimas, įskaitant profiliavimą, ir atskleisti tokių automatizuotų sprendimų priėmimo loginį pagrindą.
Remiantis vartotojo sutikimo teisiniu pagrindu, reikia nurodyti, kad toks sutikimas gali būti bet kada atšauktas. Taip pat svarbu informuoti, jei asmens duomenų pateikimas yra teisės aktuose ar sutartyje numatytas reikalavimas, pateikti galimas neigiamas asmens duomenų nepateikimo pasekmes bei informuoti apie teisę pateikti skundą priežiūros institucijai – Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.
Nepamiršti reiktų ir informacijos apie galimas duomenų gavėjų kategorijas, duomenų valdytojo tapatybę, jo kontaktinius duomenis ir, jeigu yra, duomenų apsaugos pareigūno kontaktinius duomenis.