Reklama Brazilijoje – svarbi kultūros dalis: ją studijuoja daugiau jaunimo nei mediciną, o dirbdamas šioje srityje visuomenės esi laikomas kone pop žvaigžde, juokiasi iš šios šalies kilęs, tačiau po pasaulį nuolat keliaujantis Bruno Ribeiro. Tačiau tai toli gražu nereiškia, kad tai – lengvas kelias ir jį rinktis jis pataria tik tiems, kurie gali neskaičiuodami laiko ir jėgų nuolat ieškoti pačios geriausios įmanomos idėjos.

Rado būdą atkreipti dėmesį

Vasaros pabaigoje Lietuvoje, reklamos mokyklos „The Atomic Garden“ mokymuose „Creative Brief Contest“ kaip lektorius dalyvavęs Bruno Ribeiro pastaruosius metus gyvena Didžiojoje Britanijoje, kur reklamos agentūroje „MullenLowe London“ dirba kūrybos vadovu. Kartu su šia agentūra jis 2016 m. sukūrė ir vieną savo plačiausiai nuskambėjusių kampanijų, skirtą „Percil“ prekės ženklui.

Atrodo, ką naujo galima papasakoti apie skalbiklius? B. Ribeiro, ėmęsis šios užduoties, puikiai žinojo, kad kol kiti skalbiklių prekės ženklai žada geriausiai pašalinti dėmes, „Persil“ jau maždaug prieš penkiolika metų pradėjo kalbėti apie tai, kad purvas yra gerai – juk jei, pavyzdžiui, vaikas išsipurvino žaisdamas lauke, tikėtina, jis linksmai ir turiningai praleido laiką. Bet kai kalbi apie tą patį tiek laiko, niekas tiesiog nebesiklauso.

„Tokia informacija tampa tarsi baltuoju triukšmu – žmonės girdi, bet į ją nebekreipia dėmesio. Mes galvojome, kaip dar galime pasakyti tą patį? Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie išsipurvina žaisdami lauke, geriau vystosi, įgyja svarbių įgūdžių, kuriuos pritaiko vėlesniame gyvenime. Bet šiais laikais vaikai lauke praleidžia kur kas mažiau laiko nei prieš penkiolika metų. Taip yra dėl įvairių priežasčių: galbūt pasaulis nebėra toks saugus, o gal tiesiog dėl to, kad tais laikais jie nebuvo įnikę į mobiliuosius telefonus“, – pasakoja B. Ribeiro.

Tada jis su kolegomis rado tarptautinį tyrimą, kuriame buvo paskaičiuota, kad šiais laikais vaikai vidutiniškai lauke praleidžia po valandą kasdien. Taip pat jie išsiaiškino, kad griežto režimo kalėjimuose JAV kaliniai kasdien gryname ore praleidžia po dvi valandas. Sujungus šiuos du faktus ir gimė įžvalga, iš naujo atkreipusi visuomenės dėmesį.

„Tai nebuvo paprasta, bet gavome leidimus filmuoti JAV kalėjimuose. Kalbinome kalinius ir klausėme, kaip jie reaguotų, jei jų kasdienis laikas gryname ore būtų sumažintas perpus. Žinoma, juos piktino vien tokia mintis. Tada jų paklausėme, ar žinote, kas praleidžia lauke mažiau laiko nei jūs? Vaikai. Juos pribloškė tokia mintis. Tiek jie, tiek turbūt kiti, matę kampaniją, suprato, kad kažkas pasaulyje pasisuko ne taip“, – prisimena B. Ribeiro.

Ragina nesustoti ties pirmomis idėjomis

B. Ribeiro sako, kad kol atrado šią įžvalgą, jie su komanda aptarė daugybę kitų idėjų – galbūt kai kurios iš jų buvo gana neblogos, bet jie nesiliovė ieškoti, kol rado tokią, kuri net patiems šiurpino odą.

„Dirbant reklamoje tai turbūt yra pats svarbiausias ir kartu pats sunkiausias dalykas. Kartais vos gavęs užduotį jau turi idėją, bet turi ties ja nesustoti. Nereikia sustoti net su pirmomis dešimt, jei nesi tikras. Turi nuolat būti lyg apsėstas pačios geriausios idėjos paieškų – kito kelio nėra“, – įsitikinęs jis.

Bruno Ribeiro
Bruno Ribeiro
© Jordžio Šatūno nuotr.

Būtent tai, B. Ribeiro nuomone, lemia, kam reklamos versle pasiseka užkopti karjeros laiptais. „Reklamos versle nesu sutikęs nė vieno genijaus. Yra tiesiog talentingi žmonės, kurie nesustoja ir ieško idėjų ilgiau ir giliau“, – sako jis.

Tiesa, pats prisipažįsta, kad po daugiau nei 20 metų reklamos versle nuo šių nesibaigiančių idėjų paieškų jau jaučiasi kiek pavargęs ir kartais net svarsto galimybę kardinaliai keisti profesiją. „Reklamoje nėra taip, kaip dirbant profesoriumi, mokytoju ar gydytoju, kur kuo esi vyresnis ir turi daugiau patirties, tuo labiau tave gerbia. Ne, čia niekada negali sustoti, o ateinanti jaunesnė karta visada yra tiesiog natūraliai alkanesnė“, – neslepia jis, bet priduria vis dar labai mylintis savo darbą.

Brazilai – tauta, mylinti reklamą

B. Ribeiro prisimena, kad išmėginti jėgas reklamoje jam pasiūlė mama – ji pastebėjo, kad dar būdamas paaugliu laisvalaikiu jis pradėjo piešti logotipus. Sulaukus pilnametystės jam pavyko įstoti į reklamos mokyklą ir nuo to prasidėjo jo karjera: daugeliui brazilų tai atrodo lyg svajonės išsipildymas.

„Brazilijoje žmonės labai mėgsta reklamą. Žinoma, gerą. Jie žiūri daug televizijos, ypač – sporto renginių transliacijas, o po to aptarinėja reklamas lyg kino filmus – tai yra mūsų kultūros dalimi. Dirbti reklamoje ar tiesiog kūrybininku Brazilijoje yra tas pats lyg būti pop žvaigžde“, – juokiasi jis.

Tik pastaruoju metu norinčiųjų dirbti reklamos agentūrose atsiranda kiek mažiau nei anksčiau, nes kūrybingiems žmonėms yra daugiau galimybių save išreikšti nei prieš porą dešimtmečių. „Anksčiau būdavo taip, kad jei esi kūrybiškas žmogus, gali būti menininku, dirbti reklamos agentūroje, jei mėgsti rašyti – būti žurnalistu. Tai iš esmės ir viskas. Dabar daug kūrybingų žmonių dirba startuoliuose, kuria video turinį tokioms platformoms kaip „Netflix“ ar kitoms – yra daugybė variantų. Visgi, Brazilijoje vis dar daugiau jaunimo nori stoti mokytis reklamos nei medicinos – žinau, kad tai skamba kažkaip keistai ir neteisingai, bet taip jau yra“, – pasakoja jis.

Kodėl tuomet B. Rubeiro nenorėjo likti šalyje, kur taip vertinama jo darbo sritis? „Aš kiekvienam reklamos srityje dirbančiam žmogui rekomenduočiau pagyventi užsienyje: taip tu tampi ne tik geresniu žmogumi, bet ir geresniu kūrybininku. Kai dirbi su žmonėmis iš viso pasaulio, gali pasitikrinti, kaip jie priima tavo idėjas, išmoksti matyti plačiau ir suprasti kitų požiūrį. Apskritai bet kuriam, dirbančiam kūrybinį darbą, svarbiausia imti iš gyvenimo kiek tik įmanoma daugiau – keliauti, skaityti, eiti į filmus, parodas, iš tiesų gyventi, ne tik mokytis iš knygų. Tada tu sugeri visą patirtį ir ateina metas, kai prireikus ją panaudoji“, – pataria jis.

Dabar – itin geras laikas dirbti reklamoje

Paklaustas apie šiandienines reklamos tendencijas, B. Rubeiro sako, kad dabar yra labai geras metas dirbti šioje srityje. „Anksčiau prekės ženklai kalbėjo tik apie savo produktus ir tai, kokie jie nuostabūs. Vėliau kažkuriuo metu jie suprato, kad reikia kalbėti ne apie produktus, o apie vartotojus. Pavyzdžiui, „Nike“ nesako „pirkite mūsų batus“, bet kalba apie tai, kad jie duoda įrankius žmogui, kad jis galėtų daugiau bėgioti – vartotojas tapo komunikacijos širdimi. Dabar ateina trečioji banga, kai kalbame nebe apie individus, o apie bendruomenes ir tai, ką prekės ženklai gali padaryti gero pasauliui“, – aiškina jis.

„Tai yra puiku, nes mes matome platesnį vaizdą. Gražu matyti, kad investicijos nukreipiamos tam, kad pasaulis taptų geresne vieta. Žinoma, verslininkai tai nebūtinai daro dėl to, kad jie yra mieli žmonės – verslui visuomet reikia parduoti ir uždirbti. Tačiau jie žino, kad jei niekuo neprisidės prie visuomenės gerovės, žmonės tiesiog nepirks jūsų produktų. Tad dabar yra labai jaudinantis laikas dirbti reklamoje“, – džiaugiasi B. Ribeiro.

M360