Pasak „Omnicom Media Group“ skaitmeninės komunikacijos padalinio „Resolution Media“ vadovo Tado Kupscio, beveik 60 proc. reklaminių skydelių internete Lietuvos visuomenė praktiškai neturi galimybės pastebėti – naudojamo įrenginio ekrane ji visiškai nepasirodo, pasirodo trumpiau nei sekundę ar užima mažiau nei 50 proc. skydelio. „O juk kiekvienos reklamos užsakovo žinutės svarbiausias tikslas ir yra būti pastebėtam, atkreipti dėmesį. Tik toks kontaktas su visuomene gali prisidėti prie vienokių ar kitokių verslo rezultatų siekimo“, – sako jis.
Tai – iššūkis, su kuriuo susiduria visi prekių ženklai ir visame pasaulyje. Jau keletą metų į tai reaguoja ir aukštesnius reikalavimus kelia tokios įmonės kaip „Procter & Gamble“, „Unilever“, IBM, HP, „Nestle“ ir t.t. Tačiau Lietuvoje ši problema net aštresnė nei daugumoje kitų šalių – Europoje į vartotojų ekranus patenka vidutiniškai 44 proc. reklaminių skydelių, kai Lietuvoje tokių kontaktų yra tik kiek daugiau nei 40 proc.
„Pastebėjome, kad per paskutinius 5 metus Lietuvoje reklaminių skydelių matomumas yra sumažėjęs apie 20 proc. Augant reklamos investicijoms į internetą, auga geriausių pozicijų užimtumas, vis daugiau reklaminių žinučių patenka į prastesnius rezultatus turinčias pozicijas“, – pasakoja T. Kupscys.
„Kalbant apie reklamos matomumą yra įprasta naudoti IAB pripažintą standartą (50 proc. reklaminio skydelio matoma bent 1 sekundę įrenginio ekrane). Tačiau pamėginkite įsivaizduoti, ar visuomenė turi galimybę Jūsų žinutę nuskaityti prie tokių sąlygų – uždenkite pusę skydelio ir duokite kolegai vieną sekundę žvilgtelėti į jį. Ar žinutė buvo nuskaityta? Tai priklauso nuo Jūsų prekės ženklo, reklaminio skydelio ir, žinoma, Jūsų kolegos, kuriam parodėte. Tačiau natūralu, kad kontakto kokybė stipriai priklauso ir nuo to, kiek laiko ir kokia dalis reklaminio skydelio buvo matoma. Atlikus analizę matome, kad Lietuvos visuomenės reakcija į skydelį tiesiogiai koreliuoja su jo matomumo metrikomis: ilgiau ir didesnė dalis reklaminio skydelio matoma, didesnė dalis atlieka paspaudimą ir pasidomi pasiūlymu. Akivaizdu, kad matomumo metrikos yra svarbios ne tik prekės ženklo įvaizdžio kampanijoms, tačiau ir tiesioginio atsako“, – aiškina T. Kupscys.
T. Kupscys pasakoja, kad jiems dirbant kildavo klausimas, kas svarbiau – ilgesnis reklaminio skydelio buvimas ekrane, ar didesnis jo ploto patekimas į ekraną? „Buvome atlikę tyrimą, kuris padėjo įvertinti situaciją Lietuvoje. Jei remiamės IAB matomo kontakto apibrėžimu, tai toks parodymas Lietuvoje vidutiniškai turi 0,42 proc. spaudžiamumo rodiklį (CTR), tačiau jei matomumą apibrėžtume griežčiau, tai yra, 1 sekundę matoma 100 proc. banerio arba 3 sek. matoma 50 proc. reklaminio skydelio – tuomet paspaudimų rodiklis išauga daugiau nei 40 proc. – iki 0,6 proc. Jei 3 sekundes ekrane matoma 75 proc. reklaminio skydelio spaudžiamumas – 0,72 proc., o 100 proc. reklaminio skydelio būnant 3 sekundes įrenginio ekrane spaudžiamumas pasiekia net 0,87 proc. (daugiau nei dvigubai didesnis lyginant su IAB standartu). Akivaizdu, kad abi metrikos yra itin svarbios siekiant kokybiškos komunikacijos“, – teigia jis.
„Lietuvoje vidutiniškai 1 sekundę 50 proc. banerio ekrane yra matoma 44 proc. reklaminių skydelių parodymų, kai tuo tarpu bent 3 sekundes 100 proc. banerio matoma vos 19 proc. parodymų. Rekomenduojame kiekvienam prekės ženklui įsivertinti ne tik koks buvo atliktas reklaminių parodymų kiekis, tačiau ir jų kokybę – tik kokybiškas kontaktas gali sukurti vertę verslui“, – sako T. Kupscys.
„Telia“ internetinės reklamos vadovas Andrius Samuolis sako, kad investuodami į reklamą jie siekia, kad kampanijos planavimo procese būtų atsižvelgta į skirtingas sudedamąsias: tinklapį, reklamos pozicija jame, skydelio formatą ar pirkimo modelį. „Visos šios sudedamosios daro stiprią įtaką reklaminio skydelio matomumui (viewability), tačiau reikėtų nepamiršti kad savaime nėra bloga ir ta pozicija, kurios matomumo rodikliai yra prasteni, jei jos kaina yra mažesnė“, – teigia jis.
„Universali taisyklė būtų ne vaikytis geriausio matomumo pozicijų, o pirmiausiai vertinti kokybiško/matomo kontakto kainą (viewable CPM). Siūlyčiau visiems pamiršti hipotetinius reklaminių skydelių parodymus, kurie dažnu atveju yra deklaruojami ir nekuria jokios vertės prekės ženklui (tik manipuliacijos skaičiais įrankis) ir vertinti būtent ekrane esančių kontaktų kainą. Susikoncentravimas į teisingas metrikas ne tik leidžia siekti geresnių rezultatų, tačiau ir darbo procesą padaro sklandesniu“, – sako A. Samuolis.