Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Spinter tyrimų“ periodiškai šia tema atliekamos mūsų šalies gyventojų apklausos, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Tyrimo duomenys rodo, kad aukojančiųjų asmenines lėšas skaičius nuo karo pradžios išaugo beveik du kartus. Aukojimas grynaisiais buvo rekordiškai išaugęs praėjusių metų kovą, kuomet taip besielgiančių Lietuvos žmonių dalis sudarė 43 procentus. Pastebėtina, kad per metus aukojimo asmeninėmis lėšomis tarp mūsų šalies gyventojų sumažėjo vos keliais proc. – iki 39 proc. – ir liko stabilus.
Visuomenės vienybė išlieka
„Prasidėjus karui mūsų visuomenė itin susivienijo bei susitelkė, o žmonių poreikis ir noras padėti kitiems stipriai išaugo. Per metus jis sumažėjo labai nežymiai, nors karas, deja, vyksta jau daugiau negu 500 dienų. Vieni žmonės periodiškai dalyvauja labdaros organizacijų veikloje savanoriaudami, kiti prisideda vis naujose iniciatyvose, patys jas kuria ir įgyvendina“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ komunikacijos vadovė Jovita Aukštuolytė-Minderienė.
Tyrimo duomenimis, nuo karo pradžios padaugėjo ir tokių žmonių, kurie prie kitų geresnio gyvenimo prisideda maistu, apranga ir kitais daiktais. Šis aukojimo būdas tarp mūsų šalies gyventojų praėjusiais metais buvo pats dažniausias. Šio pavasario duomenys rodo, kad tokiu būdu paramą kitiems skiria keturi iš dešimties Lietuvos gyventojų. Prieš metus taip elgėsi trys iš dešimties apklaustųjų. Savanoriaujančiųjų dalis per visus metus liko nepakitusi: savanorystei, tyrimo duomenimis, savo laiką skiria 10 proc. mūsų šalies visuomenės.
„Mūsų įmonė 15 metų iš eilės gruodžio mėnesį rengia aukcioną, kurio metu darbuotojai ir partneriai aukoja ir įsigyja rankų darbo dirbinius ar įdomius daiktus, o lėšas skiria „Maisto banko“ veiklai. Surinktos lėšos visada skaičiuojamos ne šimtais, o tūkstančiais. Pastarojo aukciono lėšas įmonė padvigubino. Pamaitinti stokojančius, bėgančius nuo karo, išgelbėti tonas gero maisto – šių svarbių darbų apimtys tik auga, todėl kasmetinė tradicija yra neatsiejama ne tik mūsų partnerių, darbuotojų ir net jų šeimos narių prieškalėdinio laikotarpio dalis“, – sako draudimo bendrovės atstovė.
Pasak J.Aukštuolytės-Minderienės, darbuotojams įmonė suteikia ir vieną laisvą dieną per metus, kurios metu jie bet kurioje labdaros organizacijoje užsiima savanoriška veikla.
Tvarumo klausimai žmonėms – nė paskutinėje vietoje
Nors aukojimas, pasak „Maisto banko“ direktoriaus Simono Gurevičiaus, Lietuvos žmonėms jau ne toks svetimas, koks buvo prieš kelerius metus, ir ne paslaptis, kad labiausiai aukoti visuomenę išmokė įvykiai Ukrainoje, tačiau aukojančių be papildomos paskatos žmonių yra labai nedaug.
„Lietuvos visuomenės aukojimo būdai labiausiai priklauso nuo to, ko paprašoma. Per maisto surinkimo akcijas parduotuvėse daugiausia yra aukojami maisto produktai, per televizijos paramos koncertą – lėšos. Pakankamai aktyviai žmonės reaguoja į iniciatyvas, kurios nepareikalauja praktiškai jokio finansinio indėlio ir yra tvarios. Pavyzdžiui, jau ilgiau nei metus renkame pusės litro tuščius stiklainius, kuriuos naudojame mūsų maisto perdirbimo virtuvės patalpose. Prieš kurį laiką skelbėme nebereikalingų indų surinkimo akciją, juos perdavėme ukrainiečių apgyvendinimo vietoms, po kelis šimtus puodų, keptuvių, puodelių pavyko surinkti tikrai labai greitai. Toks dalijimasis rodo ir išaugusį visuomenės sąmoningumą tvarumo klausimais“, – kalba S. Gurevičius.
„Maisto banko“ vadovas pastebi, kad šiuo metu aukojančiųjų skaičius stabilizavosi ir jis yra lygiai toks, koks buvo iki karo. Pavyzdžiui, šiais metais vykdytoje tradicinėje „Maisto banko“ akcijoje, kurioje paramą savo globojamiems žmonėms renka daugybė skirtingų organizacijų, maisto surinkta šiek tiek mažiau nei įprastai, tos pačios iniciatyvos metu mažiau surinkta ir lėšų tiesioginei „Maisto banko“ veiklai – kovai su maisto švaistymu.
„Manome, kad sumažėjimą lėmė mažiau nei mėnuo iki mūsų akcijos vykę didžiuliai Ukrainos palaikymo renginiai, akcija „Radarom“, kuri sulaukė rekordinio skaičiaus aukotojų. Tikėtina, kad žmonės jau jautėsi skyrę atitinkamą dalį paramai, tad žinant visas aplinkybes manome, jog praėjusios „Maisto banko“ akcijos rezultatai išties džiuginantys“, – pabrėžia S. Gurevičius.
„Maisto banko“ vadovas atkreipia dėmesį, kad tokios tendencijos vyrauja ir savanorių klausimu. „Nors praėjusiais metais jautėme didelį jų skaičiaus augimą, tačiau šiuo metu jis stabilizavosi, o kartais savanorių net trūksta. Žinoma, trūkumas susijęs ir su besiplečiančia „Maisto banko“ veikla, kuriai nuolat reikia pagalbos rankų“, – tvirtina organizacijos, siekiančios kovoti su maisto švaistymu ir maistu padėti stokojantiems, vadovas.
Pagalba maistu – kiekvienam atvykusiam ukrainiečiui
Paėjusiais metais „Maisto bankas“ rėmė kiek daugiau nei 180 tūkst. žmonių, šiuo metu – jau daugiau nei 230 tūkst. visuomenės narių. „Ir nors vis plačiau mezgame partnerystes su Lietuvos ūkininkais, kurie perduoda nerealizuojamas daržoves, auga nuo išmetimo išsaugojamo maisto kiekiai iš prekybos tinklų, gamintojų, logistikos įmonių, tačiau šio maisto surinkimas, atsivežimas, išrūšiavimas, išdalinimas kainuoja kaštų, tad tiek privačių žmonių, tiek verslo įmonių finansinis palaikymas „Maisto bankui“ yra gyvybiškai svarbus“, – pabrėžia S. Gurevičius.
Jo teigimu, nuo karo pradžios „Maisto bankas“ teikia pagalbą maistu ne tik Lietuvos žmonėms, bet ir ukrainiečiams Lietuvoje bei pačioje Ukrainoje. „Iki šiol į Ukrainą išgabenome 60 vilkikų su parama maistu. Jis išdalintas Dnipro, Odesos, Kijevo, Charkovo, Černigovo sričių gyventojams, o parama iš paskutinio vilkiko su mūsų partnerių Ukrainoje pagalba nugabenta apsemtų Chersono srities miestelių žmonėms“, – pasakoja S. Gurevičius.
Pasak vadovo, ukrainiečiams Lietuvoje „Maisto bankas“ dalina paramos maistu paketus ir korteles maistui įsigyti. „Kiekvienas į Lietuvą naujai atvykęs ukrainietis gauna parduotuvės dovanų kortelę, kurią kas savaitę papildome po 20 eurų, ir taip ištisas dešimt savaičių. Tad iš viso kiekvieną žmogų pasiekia 200 eurų parama iš „Maisto banko“, – apie paramą ukrainiečiams kalba S. Gurevičius.
„Spinter tyrimų“ apklausos buvo atliktos apklausiant 1 016 Lietuvoje gyvenančių 18-75 metų amžiaus respondentų.
