Vaistas ir nuodas viename
Internetas leidžia mums prieiti prie neaprėpiamų informacijos klodų, akimirksniu susisiekti su žmonėmis bet kuriame pasaulio kampelyje, skatina demokratiją, lengvina kasdienybę – teigiamų jo padarinių žmonijai sąrašą būtų galima tęsti be galo. Tačiau kalbant apie tokius kompleksiškus reiškinius visada yra ir kita pusė: net ir kilniems tikslams skirtos technologijos tampa įrankiais skleisti neapykantai, propagandai, manipuliacijai, visuomenės suskaldymui.
Artinasi metas, kai kažkas turės keistis – toks įspūdis susidaro po konferencijos „WebSummit“ Lisabonoje, kurioje renkasi interneto profesionalai iš viso pasaulio. Renginio mastai įspūdingi: šiemet į ją susirinko daugiau nei 70 tūkstančių dalyvių, savo mintimis dalinosi virš 1200 pranešėjų, investuotojų dėmesį bandė pritraukti daugiau nei 1800 startuolių. Ir kol vieni pristatinėjo naujas dirbtinio intelekto, mašininio mokymosi, virtualios realybės ar kitų technologijų galimybes, kiti kvietė šiek tiek stabtelti ir pagalvoti: ar visada apgalvojame ir tai, kokios neigiamos pasekmės gali kilti?
Vienas iš konferencijos žvaigždžių, pasaulinio žiniatinklio „World Wide Web“ kūrėjas Timas Berners-Lee prisipažino net nenutuokęs, kur nuves jo išradimas. Jei tik galėtų jame ką nors pakeisti – užkirstų kelią tam, kaip dabar veikia paieška. „Norėčiau, kad naršyklė būtų visiškai nepriklausoma – neatspindėtų jokio požiūrio, jokios kultūros, būtų universali visiems“, - prisipažino jis.
Dar vienas svarbus jį neraminantis aspektas – neapykantos ir propagandos internete sklidimas. Pabrėžęs, kad kiti metai bus pirmi, kai daugiau nei pusė žmonijos turės internetą, T. Berners-Lee pakvietė visus jungtis prie iniciatyvos #fortheweb, kuri siektų dviejų tikslų: padidinti interneto prieinamumą ir pažaboti jo neigiamus padarinius. Tačiau nors dar renginio metu tiek didžiosios kompanijos kaip „Google“, „Apple“, taip pat Jungtinių Tautų Organizacija, Prancūzijos vyriausybė viešai paskelbė besijungiančios prie šios iniciatyvos, kaip tai bus įgyvendinama, kol kas dar atrodo labai miglotai.
Pavyzdžiui, „Google“ kaip vieną iš žingsnių mini daugiau bevielio interneto stočių įkūrimą Indijoje, kur žmonės jomis naudojasi mokydamiesi ir ieškodami darbo, tačiau tai padės tik padidinti jo prieinamumą, bet kitų interneto problemų neišspręs.
Ar tai reiškia, kad į internetą turėtume kaip į blogį? Vienas iš socialinio tinklo „Twitter“ įkūrėjų Evanas Williamsas, šiuo metu vadovaujantis portalui „Medium“, sako, kad jokiu būdu ir atkreipia dėmesį, kad žmonės, kalbėdami apie neigiamas pasekmes, nesusimąsto apie tai, ką turi gero. „Mes labai daug visko priimame kaip savaime suprantamus dalykus, pavyzdžiui, nesusimąstome, kaip atrodytų pasaulis be galimybės kiekvienam išsakyti savo nuomonę. Žmonės internete, socialiniuose tinkluose susidraugauja, randa darbus ir aš džiaugiuosi galėdamas būti to dalimi“, – kalbėjo jis, atkreipdamas dėmesį, kad iš tiesų internetas dar yra gana naujas reiškinys ir, natūralu, žmonijai reikia išmokti teisingai su juo elgtis.
Laisvės ir lygybės!
Nors internetas pagal savo prigimtį yra globalus, tačiau, paradoksalu, jam dažnai priskiriami ir „nuopelnai“ už visuomenės susiskaldymą ir poliarizaciją. Net ir optimistiškai į internetą žiūrintis E. Williamsas prisipažįsta, kad jam nepatinka tai, kad technologijos leidžia turtingiems žmonėms tapti dar turtingesniais, o vargšus palieka kapanotis skurde.
Konferenciją uždaręs Portugalijos prezidentas Marcelo Rebelo de Sousa paskelbė, kad tai turi būti vienas iš kitų metų žmonių, dirbančių su interneto technologijomis, tikslų. „Pernai jums sakiau, kad turite visiems kalbėti apie klimato atšilimą, kad jis tikrai vyksta, kad tai nėra melagingos naujienos. Jūs tai padarėte. Dabar, grįždamas iš susitikimo su pabėgėliais ir migrantais, noriu pasakyti, kad jūs negali sau leisti galvoti tik apie save – technologijos turi vienyti ir nė vieno žmogaus nepalikti nuošalyje“, – kalbėjo jis, sulaukdamas milžiniškų auditorijos ovacijų. Beje, prezidentas M. Rebelo de Sousa Portugalijoje yra labai mėgstamas. Kaip sakė vienas metro sutiktas garbaus amžiaus lisabonietis, ne visi politikai yra kaip Donaldas Trumpas, o jų prezidentas, jo nuomone, tikrai kalba nuoširdžiai.
Dar viena pastarųjų metų karšta tema – moterys technologijų pasaulyje. „Websummit“ organizatoriai pabrėžė, kad tarp šios konferencijos dalyvių – 44,5 proc. yra moterys, o prieš penkerius metus šis skaičius buvo vos kiek didesnis nei 20 proc. Visgi, apklausos rodo, kad technologijų srityje moterų lyderių vis dar yra mažai, apie 25 proc., o tai stabdo visą technologijų sektorių, tad jų didesniam įtraukimui ruošiamasi skirti dar daugiau dėmesio.
Pavargo nuo įkyrios reklamos
Socialinius klausimus paliekant nuošalyje, vienas iš aktualių žemiškesnių konferencijos klausimų buvo reklama. Ką daryti, kad būtum pastebėtas milžiniškame informacijos sraute? Ar ateityje dar rodysime žmonėms personalizuotą reklamą, jei vis daugiau saugiklių kuriama žmonių privatumo saugojimui?
Panašu, kad ir čia ateina metas apsivalyti. „Taip, aš domiuosi mada ir visai neprieštarauju, kad man rodytumėte su ja susijusias naujienas. Bet jei aš e-parduotuvėje pasižiūrėjau juodą suknelę, nenoriu, kad ji toliau mane visur persekiotų kelias savaites. Tai ne personalizuota reklama – tai tiesiog šiurpu“, – kalbėjo „Mozilla“ atstovė Katharina Borchert. Pasak jos, jų naršyklėje „Firefox“ jau yra smarkiai apribotas duomenų apie vartotojus rinkimas ir jie ragina jų pavyzdžiu sekti ir kitus.
Ką tokiu atveju reikia daryti? „Atsiminkime istorijų pasakojimo meną. Gana tiesiog rėkti „pirk“, – kalbėjo K. Borchert, sakydama, kad priešingu atveju žmonės tiesiog blokuos reklamą, ką ir matome vykstant.
Tad dar vienas lūžis, kurio galima tikėtis – perėjimas nuo dėmesio iki pasitikėjimo ekonomikos. Todėl tiek prekės ženklams, tiek agentūroms, tiek leidėjams teks pergalvoti rodiklius, kuriais matuoja savo rezultatus. „Lengva pamatuoti, kiek žmonių paspaudė ant banerio ar nuorodos, tačiau kaip sužinoti, kaip jie dėl to jautėsi?“, – kėlė klausimą „Imgur“ vadovas Alanas Schaafas.
A. Schaafo cituoto tyrimo duomenimis, socialinio tinklo „Facebook“ pasižymi žemiausiu pozityvumo lygiu, „Instagram“ vartotojai dažnai patiria depresiją, vienišumą ir nerimą, o „Twitter“ vartotojai yra blogiausios nuomonės apie pasaulį. Kai kurie žmonės jau pradeda nuo to pavargti – Didžiojoje Britanijoje vis daugiau jaunimo nusprendžia išsiregistruoti iš „Facebook“. Tad jei žmonės įsisąmonins, kas juos blogai veikia ir pradės nuo to trauktis, prekės ženklai, medijų kanalai taip pat turės sureaguoti.
Naujų galimybių amžius
Tačiau nors konferencijoje daug dėmesio skirta diskusijoms apie internetą lydinčias problemas, startuolių erdvės ir jų prisistatymai tapo atsvara, parodančia šviesiąją interneto pusę. Be abejo, ne visų idėjos bus įgyvendintos, bet bendros tendencijos rodo, kad artimiausiais metais pasaulis turės dar daugiau galimybių mokytis, diagnozuoti ligas, užtikrinti saugumą, švarią aplinką, spręsti kitas aktualias problemas, ar tiesiog gyventi linksmiau.
Jauniausias pasaulyje virtualios realybės sprendimų kūrėjas, penkiolikmetis Sabarish Gnanamoorthy iš Kanados, jau turi savo kompaniją „Waypoint AR“, kuri kuria virtualia realybe pagrįstas navigacijos sistemas oro uostams, studentų miesteliams, prekybos centrams ar didelėms konferencijoms. Startuolių konkursą laimėję „Wayve“ žada, kad jau greitai daugiau nei šimte pasaulio miestų važinės autonomiški automobiliai. Šio konkurso finalininkas „Factmata“ žada padėti pasauliui vaduotis nuo melagingų naujienų.
O taip pat – daugybė sprendimų, leisiančių kurti geresnius produktus, taikliau juos siūlyti vartotojams, visiems kartu tobulėti. Ir dar vienas kodinis kitų metų raktas – bendruomenės. Joms bus kuriami nauji produktai, jas bus stengiamasi auginti, su jomis kalbėtis, užkariauti jų pasitikėjimą ir jį išlaikyti. Nes interneto amžiuje tiems, kuriais negalima pasitikėti, vietos tiesiog neliks.