Atrodytų, juk ne pasaulio pabaiga. Naujienų srauto pakeitimas iš vertikalaus į horizontalų, kad ir radikalus, vis tiek yra tik socialinio tinklo platformos atnaujinimas. Tik jau ne milijonams instagramo vartotojų, kurių pasaulis sukasi apie širdelių dėliojimą prie patikusių įrašų ir tinkamiausio nuotraukos filtro paieškas.
Vartotojai pametė galvas
Socialiniuose tinkluose po šio pakeitimo kilo tikra pasipiktinimo audra, o nepatenkinti „Instagram“ vartotojai užvertė jį klausimais ir reikalavimais grąžinti senąją versiją. Netrukus gaisras jau degė atvira liepsna, o pasipiktinusius instagramo vartotojus citavo daugelis svarbiausių technologijų naujienų portalų ir masinės žiniasklaidos priemonių.
Instagramui teko suktis iš padėties ir raminti aistras – suskubta pranešti, kad tokį šurmulį sukėlęs pakeitimas yra viso labo klaida, o turinio išdėstymas sugrąžintas į buvusį nuo jo gyvavimo pradžios – slenkant iš viršaus į apačią. Paaiškėjo, kad naujasis turinio pateikimo formatas turėjo būti išbandytas tik su labai nedidele bandomąja vartotojų grupe, bet atnaujinimas buvo įdiegtas kur kas plačiau.
Vien tai, kad socialinis tinklas norėjo išbandyti naująjį įrašų rodymo formatą – nors ir gerokai mažesniu mastu – leidžia manyti, jog pereiti prie jo buvo svarstyta. Apie tai instagramo valdytojai jau buvo užsiminę ir anksčiau. Po kilusio triukšmo ir atmetimo reakcijos socialinis tinklas tokios minties greičiausiai turės bent jau kurį laiką atsisakyti.
Piktinasi, nes gali
Audra galiausiai atslūgo – instagramo vartotojai ir vėl gali ramiai skrolinti. Ir vis dėlto verta pasvarstyti, kodėl žmonių reakcija į, atrodytų, ne tokį ir reikšmingą dalyką – socialinio tinklo slystelėjimą – buvo tokia karšta? Be abejo, First World problems (padavėjas ir vėl pamiršo, kad prašėte kavos su pienu, pieną patiekiant AT-SKI-RAI!) nėra nieko nauja, tačiau šiuo atveju dėl vienos klaidos pasipiktinimą išreiškė milijonai. Tokia minia, išėjusi į gatves, turbūt nesunkiai nuo posto nuverstų bet kurį politiką.
Galėtume išskirti keletą tokios reakcijos priežasčių. Pirma, savo pasipiktinimą absoliučiai bet kuo šiandien išreikšti itin paprasta. Nepatiko restorano aptarnavimas – štai jam viena žvaigždutė ir piktas komentaras feisbuke. Supykdė kelio darbai, dėl kurių tau visą savaitę teko ilgiau pastovėti kamščiuose – #Šimašeu! Nepatinka mokesčių reforma, ES migracijos politika, „Eurovizijos“ kandidato šukuosena, Kauno krepšinio komandos trenerio sprendimas paskutinės rungtynių atakos metu – pirmyn į socialinius tinklus!
Nepaisant to (o galbūt kaip tik dėl to), kad socialiniai tinklai šiandien tampa pagrindine platforma nepasitenkinimui išreikšti, kritikos strėlių dėl savo klaidų jie sulaukia ne ką mažiau. Tai tikrai ne pirmas ir turbūt ne paskutinis kartas, kai „Instagram“, „Facebook“ ar „Twitter“ neįtiko savo vartotojams ir sulaukė gausybės skundų bei grasinimų jais nebesinaudoti.
Pokyčių svarba
Šie grasinimai dažniausiai taip ir likdavo grasinimais, tačiau kiekvieną savo veiksmą socialinių tinklų kompanijos šiandien turi gerai pasverti – jų pačių išlepinti vartotojai tylėti nebesiruošia.
Tiesa, čia slypi antroji ir, matyt, svarbesnė kilusio pasipiktinimo priežastis. Socialiniai tinklai tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi, o naudojimasis jais suvokiamas tarsi prigimtinė žmogaus teisė. Bandymą kišti pirštus prie tokio dalyko kaip instagramo srauto išdėstymas – net jei tai daro patys programos kūrėjai – priimame asmeniškai. Socialinių medijų kartos žmonėms tai prilygsta baldų namuose perstatymui ar spintos revizijai BE JŲ ŽINIOS.
Socialinių tinklų valdytojai dėl to atsiduria nelengvoje situacijoje – jie turi nuolat tobulinti savo produktą ir gerinti vartotojų patirtį, bet kartu privalo itin atidžiai pasverti kiekvieną pakeitimą. Jis dabar prilygsta asmeninio gyvenimo pokyčiams, kurių šiaip jau nelaukei.