Katastrofiškai trūksta informacijos
Pagrindinė tyrimo išvada – moterims trūksta informacijos apie menstruacijoms skirtų higienos priemonių poveikį aplinkai ir taršą. Turėdamos daugiau informacijos, moterys persvarstytų, kokius produktus ir kokius prekės ženklus pirkti. Kuo daugiau žinoma apie gamtos taršą, tuo dažniau renkamasi sveikesni ir aplinkai draugiškesni produktai.
„Tai žada tam tikrą revoliuciją higienos prekių rinkodaroje – akcentai bus sudėlioti kitaip“, – komentuoja eko-sertifikuotų higienos prekių „Gentle Day“ kūrėja Vilmantė Markevičienė bendrovės išplatintame pranešime žiniasklaidai.
Pasak jos, šiuo metu aplinkosaugoje „madingiausias“ žodis yra „plastikas“: mes kovojame su vienkartiniais šiaudeliais ir indais, bet kol kas dar reta moteris susimąsto, kiek plastiko yra vienkartinėse higienos priemonėse.
Keletas nežinomų faktų
Skaičiuojama, kad tamponus pasaulyje naudoja daugiau nei 100 milijonų moterų; kiekviena per gyvenimą vidutiniškai sunaudoja 11 000 jų. Tyrimai rodo, kad higieninių įklotų sunaudojama dar daugiau.
Plastikiniai tamponų aplikatoriai masiškai randami žuvusių jūros paukščių skrandžiuose.
35,6 procentai Anglijoje sugaunamų žuvų randama mikroplastiko likučių.
JAV atlikti tyrimai rodo, kad intymios higienos priemonėms moteris per gyvenimą išleidžia iki 18 000 JAV dolerių. Daugelis šių prekių – neekologiškos.
Nuo komforto link aplinkosaugos
Tyrimo duomenys rodo, kad moterys, besirinkdamos higienos prekes, dažniausiai vadovaujasi „patikimumo“ kriterijumi; kaina taip pat turi nemažą įtaką. Tai lemia, kad pasirinkimų įvairovėje dažniausiai laimi žinomiausi ir į rinkodarą daugiausiai investuojantys stambių korporacijų prekių ženklai.
„Visgi, šiuo metu industrijoje vyksta pokytis: daug metų vien apie savo komfortą menstruacijų metu galvojusios moterys ima kelti klausimus apie gamtos apsaugą ir reikalauti gamintojų atsakomybės“, – sako V. Markevičienė.
Labiausiai pasitiki draugėmis
Tyrimas taip pat atskleidė, kad merginos, besirinkdamos higienos priemonę, labiausiai pasitiki ir vadovaujasi bendraamžių draugių patirtimi ir patarimais. Pavyzdžiui, išbandyti menstruacinę taurelę drąsiau renkasi tos, kurių draugės jau naudoja.
„Labai gaila, kad paauglystėje silpnėja mamų ir dukrų ryšys – daug mergaičių baiminasi su mama kalbėti net apie pirmąsias menstruacijas. Edukacijos problema Lietuvoje, beje, kaip ir visame pasaulyje, yra labai didelė: tuo įsitikinome važinėdami po mokyklas; be to, daug mergaičių klausimų gauname į „Gentle Day“ socialinių tinklų „Facebook“ ir „Instagram“ paskyras. Visada esame pasiruošę patarti ir padėti“, – pasakoja V. Markevičienė.
Iššūkiai industrijai
Tyrimo išvadose rašoma, kad žmonės iš higienos įmonių rinkodaros labiausiai laukia trijų
dalykų: pirma, aiškios informacijos apie gaminių sudėtį ir jų poveikį aplinkai; antra, instrukcijų, kaip panaudotas priemones „taisyklingai“ išmesti; trečia, tikimasi daugiau informacijos ant pakuočių ir aiškesnio jų ženklinimo.
Radikalesni balsai siūlo, kad, jei gamintojai nesiims savanoriškų iniciatyvų, šie klausimai turtėtų būti reguliuojami Europos Sąjungos lygiu.
V. Markevičienė sako, kad didelė bėda yra ir pačių vartotojų neatsakingumas. Svarbu šviesti visuomenę, kaip taisyklingai rūšiuoti atliekas. „Pavyzdžiui, mūsų įklotų pakuotės, kurios gaminamos iš aliuminio ir plastiko, gali būti perdirbamos, bet tam jas būtina mesti į plastiko atliekų konteinerius. Perdirbimu rūpinasi organizacija, kuriai nuo kiekvienos pakuotės mes sumokame mokestį. Šiaudelių, maišelių, tamponų aplikatorių, taip būtų mažiau vandenynuose, jei tik jie būtų tinkamai rūšiuojami, o ne metami bet kur“, – sako V. Markevičienė.
Taigi, higienos prekių gamintojai, ilgą laiką investavę tik į prekės ženklo žinomumą ir „patikimumo“ kūrimą, turės daugiau kalbėti apie aplinkosaugos faktorius, nes būtent to tikisi pirkimo įpročius keičiantys vartotojai.