Abipusio ryšio ir komunikacijos trūkumas
Viena iš užduočių, formuojant darbdavio įvaizdį, yra paskatinti, jog apie prekės ženklą kalbėtų ne pati įmonė, o jos darbuotojai: džiaugtųsi naujais produktais ar paslaugomis, drauge su artimaisiais dalintųsi istorijomis apie pozityvias darbo sąlygas ir darbuotojų vertinimą, rekomenduotų darbovietę kitiems ir pan. Vidinė komunikacija ir jos kuriamos sistemos dažnai prisideda prie šio tikslo pasiekimo, tačiau... kaip dažnai pastebite socialiniuose tinkluose ar vadovų pasisakymuose, kad jie vertintų ir džiaugtųsi darbuotojų pasiekimais?
Galbūt jūsų kompanijos dalimi esantis žmogus pradėjo savo nišinį rankdarbių verslą, laimėjo šokių konkursą, pasiekė savo ilgametį tikslą nubėgdamas maratoną? Įmonės tyli. Perklausiau skirtingų įmonių darbuotojus, ar jie jaučia palaikymą savo asmeninėms veikloms iš įmonių vadovų, kolegų, ar jų pasiekimai pastebimi korporatyvinės komunikacijos žinučių sraute ir deja – dažnas atsakymas buvo neigiamas.
Gydytojas – psichoterapeutas Dainius Jakučionis pastebi, kad pripažinimas, buvimas pastebėtu yra svarbus motyvacinis dėmuo kiekvieno gyvenime. “Būti pastebėtu darbdavio už asmeninius pasiekimus ir apie tai išgirsti socialiniuose tinkluose, reiškia būti vertinamu ne tik už tiesioginį darbą, tačiau ir už tai, koks esu žmogus. Kai darbdavys priima ir dalinasi darbuotojo pasiekimais, jis lyg praneša „mes vertiname visą žmogų, ne tik skaičiukus exelyje“. Toks pripažinimas gali didinti darbuotojo motyvaciją bei parodyti, jog įmonė yra arčiau žmonių. Plius tai sukuria įvairesnį turinį, kuriame ne tik giriamasi įmonės pasiekimais, tačiau ir džiaugiamasi darbuotojų autentiškumu.” – teigia D. Jakučionis.
Vidinių karjeros šuolių stoka
Žinios apie jūsų įmonę sklinda daug paveikiau ir greičiau iš darbuotojų lūpų, nei iš skelbimų autobusų stotelėse ar pasakytų lakoniškų žinučių per kandidatų interviu darbo pokalbių metu. Tad jei darbuotojas, virš keleto metų gerai atidirbęs jūsų valdomoje įmonėje ir aktyviai siekęs karjeros, jos nepadaro, ši žinia, jog įmonė vis tik nesuteikia augimo galimybių, nors jas žada, ganėtinai lengvai įsitvirtina kaip nuomonė rinkoje.
Taigi, viena iš sėkmingų vadovų užduočių yra pastebėti darbuotojų potencialą ir padėti jiems augti, imtis naujų atsakomybių, auginti kompetencijas, įgalinti atlikti drąsias užduotis – tokiu būdu ne tik turėsite stiprias komandas, tačiau jūsų įmonė pasižymės gausiais teigiamais atsiliepimais apie tai – „kiek daug čia pasiekiau, išmokau ir kaip esu vertinama (-s)“.
Vis tik atrankų agentūros „Amston“ direktorė Henrika Bivainienė pastebi, kad tokių augimo galimybių organizacijose vis dar stinga ir tai tampa viena dažniausių darbo keitimo priežasčių.
„Dirbdami su tūkstančiais talentų tikrai spėjome įsitikinti, kad galimybių kilti kompanijų viduje trūksta – mažiausiai 2 iš 5 kandidatų šį aspektą įvardija kaip pagrindinę priežastį, dėl kurios yra pasiryžę keisti darbą. Darbuotojai teigia, kad augti nebeturi kur, nes arba jų trokštamos pozicijos užimtos, arba organizacijos struktūra per „plokščia“ ir augimo galimybių tiesiog nėra, nepaisant to, kad darbuotojas jaučiasi galintis padaryti daugiau“, – pasakoja H. Bivainienė.
Ji prideda, kad bene blogiausiai darbuotojai jaučiasi tuomet, kai su darbdavio žinia kandidatuoja į aukštesnę poziciją, į ją priimamas kandidatas iš išorės, o darbuotojas nesulaukia jokios reakcijos, jau nekalbant apie konstruktyvų grįžtamąjį ryšį.
„Grįžtamasis ryšys ir dėmesys darbuotojui svarbus ir tais atvejais, kai pasirenkamas žmogus iš organizacijos vidaus – darbuotojai nėra patenkinti, jei darbdaviai nepaaiškina savo pasirinkimo argumentų ir nepateikia konstruktyvios kritikos. Tokiu atveju įmonės viduje atsiradę kandidatai tiesiog jaučiasi nusivylę, neišgirsti ir nevertinami“, – sako „Amston“ direktorė.
Menkas ryšys su vaiko priežiūros atostogose esančiais darbuotojais
Per mano vedamus vidinės komunikacijos mokymus supratau, jog labai nedidelė dalis organizacijų, su kuriomis susidūriau, seka rodiklius, kiek mamų ir tėčių grįžta į darbus po ilgos pertraukos – vaiko priežiūros atostogų. Šis rodiklis jau prieš keletą metų patraukė mano dėmesį, nes buvau nustebusi, kiek ilgamečių darbuotojų įmonės praranda, o ši tikslinė auditorija – kaip lengvai po metų ar kelių pertraukos, nusprendžia žvalgytis kitų darbo galimybių. Kodėl taip nutinka?
Iki pandemijos, vos kelios didžiosios, dažniausiai užsienio kapitalo įmonės, buvo priėmusios vidinę politiką, jog peržiūrint darbuotojų atlyginimus, pokyčiai vykdavo ir tuo metu vaiko priežiūros atostogose esančių žmonių algalapiuose. Taigi, po pertraukos sugrįžusių darbuotojų nekamuodavo atlyginimų atotrūkis.
Dažna įmonė prisimindavo pakviesti mamas ir tėčius į įmonės šventes ir tokiu būdu palaikydavo santykius ir kontaktus. Tačiau per pandemiją, renginiams sustojus, ši iniciatyva irgi nunyko. Tik nedaugelis, tikrai nedaugelis, organizacijų, vaiko priežiūros atostogose esančius žmones kvietė į online vykstančius renginius – susitikimus su psichoterapeutais, town-hall (visų darbuotojų) susirinkimus, kuriuose įmonės vadovybė pristatinėjo galimus veiklos tęstinumo ir pandemijos poveikio scenarijus, galiausiai – kvietė į protmūšius. Nors tokio pobūdžio susitikimuose, dalyvių skaičius dažnu atveju yra neribojamas, o prisijungimo galimybės itin lanksčios – tai prarasta galimybė, kuria nepasinaudojo daugelis įmonių.
Kitas dalykas – darbuotojų vakcinacija. Jei įmonės ir teikė paraiškas greičiau skiepyti savo darbuotojus (jei kolektyve dirba virš 100 žmonių), vaiko priežiūroje esančių žmonių daugelis pakviesti ir į sąrašus įtraukti pamiršo.
Ką galima daryti geriau? Pirmiausia, rengiant darbdavio įvaizdžio ir/ar vidinės komunikacijos strategiją, šią grupę įtraukti tarp tikslinių auditorijų, ir sąmoningai suplanuotai, kaip su jais palaikysite ir stiprinsite santykius, kaip užtikrinsite, kad darbuotojai (to norintys) jaustų įmonės pulsą, žinotų naujienas ir aktualijas, toliau išlaikytų tvirtus santykius su kolektyvu. Kertu rankomis, praėjus vaiko priežiūros atostogų laikui, vietoj naujų darbų žvalgymosi, jie degančiomis akimis grįš dirbti drauge, o šalia to – dalindamiesi istorijomis su šeimos nariais ar artimaisiais, visuomet pabrėš, kokioje geroje kompanijoje jie dirba.
